Maskva kaltinama spaudžianti migrantus iš Vidurinės Azijos prisijungti prie jos karinių pajėgų. Ji vykdo intensyvią verbavimo kampaniją, kuria siekia padidinti karių skaičių savo puolimui Ukrainoje.
Rusija imasi griežtų priemonių prieš migrantus, kurie gavo šalies pilietybę, bet neužsiregistravo kariniuose komisariatuose, teigė Rusijos tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas.
„Mes pagavome daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, kurie buvo gavę pilietybes, bet nenorėjo registruotis į karinę tarnybą, ir įtraukėme juos į sąrašą“, – sakė jis, turėdamas omenyje vyrų, kurie gali būti pašaukti tarnauti, duomenų bazę.
„Apie 10 tūkst. karių buvo išsiųsta į specialiosios karinės operacijos zoną“, – teigė jis, pavartodamas oficialų Kremliaus terminą karui Ukrainoje pavadinti.
Rusijoje gyvena milijonai darbuotojų migrantų, daugiausia iš Vidurinės Azijos. Daugelis jų dirba mažai apmokamą darbą ir gyvena prastomis sąlygomis, kad galėtų siųsti atlyginimą šeimoms į namus.
Šalis, susidurdama su darbo jėgos trūkumu, pastaraisiais metais palengvino sąlygas migrantams įgyti pilietybę.
Rusijos pilietybė yra patrauklus pasiūlymas daugeliui migrantų, nes ji apmažina biurokratinių procesų dėl gyvenimo ir darbo šalyje.
Tačiau ji taip pat įpareigoja migrantus registruotis karinei tarnybai, o gavę šaukimą jie privalo tarnauti kariuomenėje.
A. Bastrykinas sako, jog padaugėjus patikrinimų dalis natūralizuotų piliečių pradėjo „pamažu palikti“ šalį.
Rusijoje po kovą surengto teroristinio išpuolio vienoje koncertų salėje Pamaskvėje, kai žuvo daugiau nei 140 žmonių, taip pat jaučiamas didelis nusistatymas prieš migrantus.
Policija po to išpuolio sulaikė keletą įtariamų šaulių ir žudynių organizatorių iš Tadžikistano.
Taip pat padažnėjo reidai migrantų darbo vietose ir bendrabučiuose. Politikai ragina Kremlių laikytis griežtesnės pozicijos migracijos atžvilgiu.
