2,5 mlrd. eurų vertės projekte numatyti pakilimo ir nusileidimo takai, ginklų platformos, angarai kariniams orlaiviams, mokyklos, vaikų darželiai, parduotuvės ir net ligoninė, anksčiau rašė naujienų agentūra „Euronews“.
Pažymima, kad Rusija pasmerkė sovietmečiu Rumunijoje veikusio aerodromo pertvarkymą į didžiausią NATO karinę bazę, kuri yra vos už 95 km nuo Ukrainos sienos, kaip NATO agresijos pavyzdį.
„Kuo arčiau Rusijos sienų, tuo didesnė tikimybė, kad ji taps vienu iš pirmųjų atsakomųjų smūgių taikinių“, – šių metų pradžioje perspėjo Rusijos parlamento narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Klimovas.
B.Hodgesas: Prisimenu, kad galvojau: Man nusibodo nuolat reaguoti į tai, ką daro rusai. Kodėl neprivertus jų nerimauti dėl to, ką darome mes?
Tačiau Rumunijos norą stiprinti savo gynybą galima suprasti kaip atsaką į Rusijos priešiškumą, rašo „The Times“.
Rusijos bepiločiai orlaiviai ir raketos, nukreiptos į Ukrainos uostus prie Dunojaus, ne kartą nusileido Rumunijos teritorijoje. Praėjusią savaitę šalies teritorijoje buvo rastos net trijų lėktuvų „Shahed 136“ nuolaužos, o tai paskatino NATO sustiprinti patruliavimą naikintuvais pasienyje.
JAV atsargos generolas Benas Hodgesas, vienas iš karinės bazės statybos projekto rėmėjų, pripažino, kad pirmą kartą svarstant bazės, esančios mažiau nei už 400 km nuo Krymo, idėją, kilo nerimas. Dabar, anot jo, toks požiūris neatrodo pagrįstas.
„Prisimenu, kad galvojau: „Man nusibodo nuolat reaguoti į tai, ką daro rusai. Kodėl neprivertus jų nerimauti dėl to, ką darome mes?“ – generolą cituoja „The Times“.
Šaltojo karo metais Jungtinės Valstijos jau turėjo savo bazes Vokietijoje. Viena iš jų, Ramšteinas, ir toliau tarnauja kaip NATO pajėgų centras, kuriame gyvena apie 50 tūkst. karių ir jų šeimų narių.
Pasak straipsnio, per ateinančius du dešimtmečius Rumunijos oro pajėgų bazė, statoma šalies rytuose, pralenks Ramšteiną, užimdama 2 800 hektarų dirbamos žemės ir tapdama didžiausia NATO baze Europoje.
Strategiškai patogioje vietoje, netoli Konstancos, esanti MK bazė jau dabar yra NATO Juodosios jūros stebėjimo misijų būstinė, pastebėjo „The Times“.
Šeši Jungtinės Karalystės Karališkųjų oro pajėgų (RAF) lėktuvai „Typhoon“ neseniai baigė keturis mėnesius trukusį Rumunijos ir Bulgarijos oro erdvės patruliavimą, veikdami bene jautriausiame NATO sienos su Rusija ruože.
Primenama, kad 2022 m. rudenį rusų pilotas bandė numušti RAF jungtinį žvalgybos lėktuvą „Rivet“ į pietus nuo Krymo. Po kelių mėnesių Rusijos naikintuvas Su-27, kaip įtariama, išpylė degalų ant JAV bepiločio orlaivio „Reaper“, kas lėmė jo nukritimą į Juodąją jūrą.
Įtampa regione išlieka didelė. Kiek anksčiau pranešta, kad į bazę atvyko du JAV B-52 orlaiviai, galintys nešti branduolinius ginklus.
Anot „The Times“, iš Luizianos valstijos bombonešiai į Rumuniją atvyko per Arktį. Vienu metu B-52 praskrido virš jautrių karinių objektų Rusijos Kolos pusiasalyje ir sukėlė paniką Rusijos karinėse oro pajėgose, priversdami jas panaudoti naikintuvus MiG-29 ir MiG-31.
Kremlius tada gyrėsi, kad B-52, lydimi Suomijos naikintuvų, buvo priversti atlikti žeminantį apsisukimą, bet JAV karinės oro pajėgos šį teiginį paneigė.
„Aš mačiau Rusijos komentarus. Misija nebuvo paveikta ar pakeista. Ji buvo vykdoma, kaip planuota“, – sakė pulkininkas Nicolae Cretu, MK karinės oro bazės vadas.
Šios bazės pertvarkymas į NATO tvirtovę, galinčią priimti 10 tūkst. karių ir JAV branduolinius bombonešius, iš pradžių buvo sumanytas kaip atsakas į Rusijos išpuolius prieš Sakartvelą 2008 m. ir Krymą 2014 m., tačiau projektas įgavo dar didesnę reikšmę po 2022 m. įvykdytos Rusijos pajėgų invazijos į Ukrainą.
B.Hodgesas pažymėjo, kad oro pajėgų bazės plėtra rodo, kaip rimtai į Rusijos keliamą grėsmę žiūri kadaise už „geležinės uždangos“ buvusios šalys.
„Šios šalys, tos, kurios yra arčiausiai Rusijos ir patyrė Rusijos įtaką, žino, kas tai yra. Jos supranta, apie ką mes kalbame. Sprendimas stiprinti MK yra pareiškimas, kad Rusija mums nenurodinės, ką galime ir ko negalime daryti“, – pareiškė jis.
Svorio centras persikelia į Rytus
Greičiausiai Rumunijos investicijos yra platesnės tendencijos, rodančios, kad NATO svorio centras persikelia į rytus, dalis, pastebėjo „The Times“.
Lenkija šiemet gynybai išleis daugiau nei 4 proc. BVP, o Baltijos šalys ėmėsi iniciatyvos padidinti minimalų NATO išlaidų lygį iki 2,5 proc. BVP.
Rumunijos prezidento Klauso Iohanniso kandidatūra tapti NATO generaliniu sekretoriumi šių metų pradžioje buvo dar vienas rodiklis, kad Rytų Europa nori didinti savo įtaką gynybos aljansui.
Buvusi Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas taip pat neužims NATO aukščiausiojo posto, tačiau jai buvo suteikta galimybė tapti vyriausiąja Europos Sąjungos diplomate.
„Tai galbūt yra ženklas, kad tradicinis Vakarų Europos monopolis aukščiausiuose postuose daugiašalėse institucijose eina į pabaigą“, – rašo leidinys.
Rumunija ne tik investavo 2,6 mlrd. dolerių į MK oro pajėgų bazę, bet ir iš Norvegijos bei Portugalijos įsigijo tris F-16 eskadriles, kurios pakeis sovietinius naikintuvus, o šį rudenį pasirašys 6,3 mlrd. dolerių vertės sutartį dėl 32 naikintuvų F-35 „Lightning“ pirkimo.
