Pirmąją vizito dieną patriarchas susitiks su Talino ir visos Estijos metropolitu Kornelijumi.
Penktadienį taip pat numatytos pamaldos Talino ortodoksų Aleksandro Neviškio katedroje, o sekmadienį – naujos rusų ortodoksų cerkvės Dievo Motinos Greitai Išklausančiosios ikonos garbei pašventinimas Talino Lasnamėjės rajone.
Kirilas taip pat susitiks su Estijos premjeru Andrus Ansipu ir Liuteronų Bažnyčios galva arkivyskupu Andresu Poderiu.
Ultrakonservatyvus Kirilas, kuris yra artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, padės gėlių prie Talino Gedulo memorialo (Lindos paminklo) 1941 metų birželio 14-osios trėmimo aukoms.
Tai buvo pirmasis masinis sovietų vykdytas estų trėmimas į Rusijos Tolimuosius Rytus ir jau seniai yra sunkus dvišalių santykių klausimas.
Tarp daugiau kaip 10 tūkst. be teismo į Sibirą ištremtų žmonių buvo maždaug ir 3 tūkst. rusakalbių. Į Sibirą buvo išvežti praktiškai visi baltagvardiečiai, monarchistų jaunimo, studentų, švietimo organizacijų nariai, taip pat – praktiškai visi žinomi Estijos verslininkai ir fabrikantai rusai su šeimomis.
Dauguma jų vėliau buvo sušaudyti ar mirė nuo bado, ligų, nežmoniškų gyvenimo sąlygų.
Gėlių Maskvos patriarchas padės ir prie sovietų eros Bronzinio kario paminklo, kurio perkėlimas 2007 metais buvo išprovokavęs kruvinas riaušes Taline, sostinės Karių kapinėse.
Maždaug 300 tūkst. iš 1,3 mln. Estijos gyventojų yra rusai, kurių šeimos į Estiją atvyko daugiausia po Antrojo pasaulinio karo, ją užėmus sovietams.
Tik maždaug trečdalis Estijoje gyvenančių rusų yra jos piliečiai, turintys teisę balsuoti.
Dauguma estų save laiko pasaulietiškais žmonėmis ir tik 29 proc. per 2011 metų gyventojų surašymą sakė, kad yra tikintys.
Maždaug 16 proc. jų sakė, kad yra rusų ortodoksai, o 10 proc. nurodė, kad priklauso Liuteronų Bažnyčiai.
Šiuo metu Maskvos patriarchato Estijos Ortodoksų Bažnyčia vienija 31 parapiją. Dvasininkų yra 60: metropolitas, vyskupas vikaras, 45 kunigai ir 13 diakonų.