Sankt Peterburge įsikūrusio Europos universiteto profesorius Dmitrijus Travinas sako, kad ekonominė krizė Rusijoje prasidėjo dar iki Vakarams įvedant sankcijas. Jo teigimu, Rusijos ekonomika yra iš principo ydinga.
„Jau pagal praėjusių metų rezultatus buvo matyti, kad ekonomika beveik sustojo, prasidėjo stagnacija. Ir tai vyko esant labai didelėms naftos kainoms. Tačiau šiemet situacija smarkiai pablogėjo. Mes pereiname nuo stagnacijos prie recesijos – ir prie tiesioginio gamybos kritimo“, – sakė jis.
Jo teigimu, Rusijos ekonomikos kritimui naftos kainų mažėjimas buvo antras pagal svarbą faktorius, o trečias – Vakarų įvestos sankcijos.
Rusijos piliečiai patys išprovokavo savo dabartines problemas ta parama, kurią jie rodo valdžiai.
Be to, jo teigimu, Rusijos padėtį itin pablogino net ne Vakarų sankcijos, o pačios Rusijos įvestos atsakomosios priemonės, kurios rusus pavertė valdžios pasirinktos politikos įkaitais. Jo teigimu, tai, kad rusai palaiko valdžią, daro juos tiesioginiais to, kas vyksta, kaltininkais. „Rusijos piliečiai patys išprovokavo savo dabartines problemas ta parama, kurią jie rodo valdžiai“, – sako jis.
Parama V.Putinui gali būti apgaulinga
Šio ekonomisto poziciją palaiko ir sociologas Viktoras Voronkovas, kuris yra Sankt Peterburgo Nepriklausomų sociologinių tyrimo centro prezidentas.
„Mūsų visuomenė iš esmė yra labai individualistinė, ji turi problemų su solidarumu ir ypač su pasitikėjimu. Dėl to su ja galima daryti ką panorėjus, ja galima manipuliuoti, ką parodo ir dabartinė situacija. Ši visuomenė nediskutuoja apie tai, ką jai rodo televizija. Neturinti kur diskutuoti, ji įprato pasitikėti tuo, ką jai sako oficialūs asmenys“, – sako sociologas.
Aš manau, kad kokie 70 proc. žmonių išvis nesidomi politika ir neturi supratimo, kas vyksta pasaulyje, Ukrainoje.
Jis taip pat teigia, kad Vladimiro Putino palaikymas nėra toks milžiniškas, kaip gali atrodyti: „Aš manau, kad kokie 70 proc. žmonių išvis nesidomi politika ir neturi supratimo, kas vyksta pasaulyje, Ukrainoje. Tačiau kainos parduotuvėse ir vaistinėse, mokesčiai ir jų piniginės storis jiems rūpi. O kuomet jų apklausose klausia, ar palaiko V.Putino politiką, jie sako: „Taip taip, mes su prezidentu, tik atstokite nuo mūsų“.
Anot eksperto, tai liudija ir faktas, kad į V.Putiną palaikančius mitingus niekuomet nesusirenka tiek žmonių, kiek į protesto akciją, nukreiptą prieš Krymo aneksiją. O juk būtent tokių Krymo aneksijai nepritariančių žmonių, apklausų duomenimis, yra visiška mažuma.
Socialiniam sprogimui nepasiruošusi
Tiesa, abu ekspertai sutaria, kad socialiniam sprogimui Rusija dar nepasiruošusi, nepaisant net ir itin prastos ekonominės situacijos.
„Aš nemanau, kad Rusijoje įmanomi tokie masiniai protestai kaip Maidanas Ukrainoje. Manau, kad rusų situacijos pablogėjimas dar nėra toks didžiulis. Tačiau galiausiai viskas priklausys nuo naftos kainų. Jeigu kritimas bus toks kaip 1998 metais, atlyginimai mažės, o kainos augs, tuomet dabar valdžioje esantis režimas kažin ar ilgai išsilaikys“, – sako D.Travinas.
V.Voronkovas mano, kad jeigu Rusijoje per artimiausius metus ar dvejus ir įvyks valstybės lyderio pasikeitimas, tai bus „ne socialinio visuomenės aktyvumo dėka, o dėl oligarchų įvykdyto perversmo“.
„Dabar daugiausia nuo krizės kenčia ne liaudis, kuri net nesupranta, kokiame dugne yra, o didelis verslas, prarandantis milijardus dolerių, – sako ekspertas. – Todėl tokią neatsakingą, avantiūristinę politiką teks nutraukti. Tačiau išsaugoti gerą veidą nepašalinus V.Putino nepavyks“.
Beje, ekspertas teigia, kad šis oligarchų inicijuotas perversmas vyktų pagal neva demokratinį modelį, nes jiems reikia atviros, laisvos rinkos. Tai reiškia, kad demokratija Rusijoje ir vėl bus nuleidžiama iš viršaus pagal elito pageidavimus, o ne iš pačios visuomenės poreikių.
