„Mes jau esame viską pasakę apie derybų toną, – Rusijos radijui „Govorit Moskva“ sakė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Niekas nekalbėjo ir negali kalbėti su prezidentu ultimatyviu tonu, net jeigu ir norėtų.“
D.Peskovas paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel iškėlė „ultimatumą“ Rusijos lyderiui.
Komentuodami praėjusį penktadienį Maskvoje įvykusį susitikimą, per kurį A.Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pristatė V.Putinui savo naują iniciatyvą, turinčią padėti nutraukti kovos veiksmus Ukrainoje, šalių lyderiai sakė, kad tos derybos buvo dalykiškos ir konstruktyvios.
Tačiau kai kurios žiniasklaidos priemonės, remdamosi Vakarų šalių diplomatiniais šaltiniais, pranešė, kad A.Merkel tame susitikime esą pagrasino, jog sankcijos Rusijai bus sugriežtintos, jeigu V.Putinas atmes naujus taikos pasiūlymus per viršūnių susitikimą Minske, kurį planuojama surengti trečiadienį.
Suteikė Rusijai laiko
Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį pritarė sprendimui išplėsti sąrašą asmenų, kurių atžvilgiu taikomas draudimas išduoti vizas ir kurių turtas Bendrijoje įšaldomas dėl vaidmens Ukrainos krizėje, tačiau šių priemonių įgyvendinimą atidėjo iki vasario 16 dienos.
Kaip nurodė Prancūzijos diplomatijos vadovas Laurent'as Fabiusas, šiuo žingsniu norima suteikti daugiau laiko pastangoms nutraukti kovos veiksmus tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų.
Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai trečiadienį planuoja susitikti Baltarusijos sostinėje Minske tartis dėl paliaubų Rytų Ukrainoje plano.
„Šių sankcijų principas išlieka, bet jų įgyvendinimas priklausys nuo faktinių rezultatų, – aiškino L.Fabiusas. – Vėl įvertinsime situaciją kitą pirmadienį.“
Buvęs Prancūzijos vadovas nenori Šaltojo karo sugrįžimo
Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareiškė nenorintis, kad Ukrainą krečiantis separatistinis konfliktas sukeltų naują šaltąjį karą tarp Vakarų ir Maskvos, taip pat teisino Krymo rusakalbius, prieštaringai vertinamame referendume balsavusius už prisijungimą prie Rusijos.
Šeštadienį sakydamas kalbą savo centro dešiniosios Sąjungos už liaudies judėjimą (UMP) suvažiavime, N.Sarkozy, laikomas potencialiu kandidatu vėl kovoti dėl šalies vadovo posto, pareiškė: „Nesantaika tarp Europos ir Rusijos yra tragedija, nes mus sieja ta pati literatūra, muzika, kinas – mūsų bendra civilizacija.“
Jis taip pat pasmerkė Vašingtoną dėl "kišimosi" į Europos ir Rusijos santykius, sakoma sekmadienį UMP tinklalapyje paskelbtame pranešime.
„Amerikos interesai (santykiuose) su Rusija nėra Europos interesai (santykiuose) su Rusija, – teigė N.Sarkozy. – Mes nenorime, kad atsinaujintų Šaltasis karas tarp Europos ir Rusijos“.
Partijos suvažiavime N.Sarkozy taip pat kalbėjo apie pernai kovą Krymo pusiasalyje surengtą referendumą, kuris atvėrė kelią to Ukrainos regiono, kuriame gyvena daugiausiai rusakalbiai, prisijungimui prie Rusijos. Vakarų šalys ir Kijevas tai laiko Maskvos įvykdyta aneksija.
„Negalime kaltinti Krymo, kad jis pasirinko Rusiją“, – sakė eksprezidentas.
N.Sarkozy taip pat ragino „ieškoti galimybių sukurti taikdariškas pajėgas, kurios apsaugotų rusakalbius Ukrainoje“, pridūręs, kad laikosi pozicijos, jog Ukraina turėtų „išlaikyti tilto tarp Europos ir Rusijos vaidmenį.“
