Kibernetinio saugumo kompanija „CrowdStrike“ ataskaitoje paskelbė, kad Rusijos programišiai užkrėtė virusu prietaisus su „Android“ programine įranga ir galėjo sekti bei taikytis į ukrainiečių artilerijos dalinius.
Kenkėjiška programa iš infekuotų prietaisų, daugiausia – išmaniųjų telefonų – nusiurbdavo komunikacinį turinį ir vietovę nustatančią informaciją. O tai prorusiškiems separatistams leisdavo smūgiuoti ukrainiečiams Donbase. Tokia veikla buvo vykdoma 2014-2016 metais.
Tokios „CrowdStrike“ išvados tik paremia Vakarų saugumo tarnybose stiprėjančias nuostatas, esą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas remiasi būtent programišiais projektuodamas įtaką ir puldamas geopolitinius priešininkus.
Ši programišių grupuotė žinoma kaip „Fancy Bear“ arba APT 28. JAV žvalgybos pareigūnai mano, kad ji yra Rusijos vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) įrankis.
Virusinė programa, kurios pagalba buvo sekami Ukrainos artileristai, buvo naudojama ir įsilaužiant į JAV Demokratų partijos serverius.
Visos 17 JAV žvalgybos tarnybų sutaria, kad „Fancy Bear“ ir kiti Rusijos programišiai per Amerikos prezidento rinkimų kampaniją buvo įsilaužę į Demokratų partijos serverius ir vėliau selektyviai tekino informaciją siekdami padėti Donaldui Trumpui įveikti Hillary Clinton.
Rusija bet kokius kaltinimus neigia, o duomenų apie Kremliaus kišimąsi nepriima ir D.Trumpas.
Vieno „CrowdStrike“ įkūrėjų Dmitrijaus Alperovičiaus teigimu, virusinė programa, kurios pagalba buvo sekami Ukrainos artileristai, buvo naudojama ir įsilaužiant į JAV Demokratų partijos serverius.
„Be to, mūsų manymu, už tokius veiksmus negali būti atsakingi paprasti nusikaltėliai. Jie privalėjo artimai bendrauti su Rusijos kariuomene“, – tvirtino D.Alperovičius.
Ukrainiečiai, pastarosiomis dienomis itin įnirtingai kovojantys su prorusiškais separatistais, taip pat paskelbė, kad JAV šaliai suteikti žvalgybiniai bepiločiai orlaiviai jiems yra kone visiškai nenaudingi. Priežastis – ir vėl programišiai, taip pat – ryšio blokavimas.
Vašingtonas Kijevui šių metų vasarą perdavė net 72 minidronus „Raven RQ-11B“. Tačiau Ukrainos kariuomenės vado patarėjas Natanas Chazinas „Reuters“ teigė, kad šie bepiločiai orlaiviai konflikte nėra naudingi.
Mat Rusija ir separatistai gali lengvai perimti dronų perduodamą signalą ir jį nuslopinti. „Reuters“ šaltiniai Vašingtone irgi pripažino, kad Rusija elektroninio karo srityje yra pažengusi kur kas toliau nei manyta, todėl esą ir JAV, ir Ukrainos pajėgos dabar turi adaptuotis.