Įtampa Rytų Ukrainoje: V.Putinas pripažino separatistų „respublikas“, nurodė ten įvesti rusų karius

Antradienio naktį buvo ištransliuotas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimasis į šalies gyventojus. Kalbos pradžioje V.Zelenskis atkreipė žiūrovų dėmesį į už jo nugaros esantį Ukrainos žemėlapio siluetą – su Krymo pusiasaliu ir separatistų kontroliuojamomis teritorijomis rytuose. Pasak V.Zelenskio, tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos sienos liks tokios pačios.

„Ukraina vienareikšmiškai pastaruosius Rusijos veiksmus kvalifikuoja kaip mūsų valstybės suvereniteto ir teritoriniu vientisumo pažeidimą. Visa atsakomybė už šių sprendimų pasekmes krenta ant politinės Rusijos vadovybės“, – pareiškė Ukrainos lyderis.

Jis pabrėžė, kad Rusijos žingsnis reiškia tai, kad ji vienašališkai išėjo iš Minsko susitarimų.

VIDEO: Volodymyro Zelenskio kalba

Volodymyro Zelenskio kalba

Kalbėdamas ramiu, užtikrintu balsu V.Zelenskis patikino, kad šalies sienos yra patikimai saugomos, todėl nėra jokios priežasties, dėl kurios ukrainiečiai turėtų šiąnakt nemiegoti. Taip pat nėra jokių priežasčių chaotiškiems veiksmams.

„Kai tik pamatysime, kad situacija keičiasi, kai tik pamatysime išaugusią riziką, jūs apie tai sužinosite. Dabar nėra jokių priežasčių chaotiškiems veiksmams, padarysime viską, kad taip būtų ir toliau.

Mes ištikimi taikiam ir diplomatiniam keliui, eisime juo ir tik juo. Mes savo žemėje, mes nieko nebijome, mes niekam nieko neskolingi, ir mes niekam nieko neatiduosime, ir mes esame tuo tikri“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Europos Sąjunga mano, kad Rusija, pripažindama separatistinius darinius Ukrainos rytuose, šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę ir Minsko susitarimus.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir Europos Tarybos vadovas Charles'is Michelis pareiškė, kad Europos Sąjunga įves sankcijas asmenims Rusijos Federacijoje, susijusiems su Rusijos okupacinių administracijų LNR ir DNR Donbase pripažinimu „nepriklausomais dariniais“.

JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė įsaką dėl sankcijų, kuriomis uždraudžiamos investicijos ir finansinė JAV piliečių veikla apsišaukėliškose Donbaso „respublikose“. Šios sankcijos draudžia įvežti į JAV iš šių teritorijų bet kokias prekes, paslaugas arba technologijas, o taip pat eksportuoti prekes, paslaugas arba technologijas iš JAV į „respublikas“.

Įsake taip pat kalbama, kad pripažindama separatistinius darinius Ukrainos rytuose, Rusija laužo savo įsipareigojimus pagal Minsko susitarimus ir „kelia papildomą grėsmę taikai, stabilumui, Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, o taip pat tokiais veiksmais kelia ypatingą grėsmę JAV nacionaliniam saugumui ir užsienio politikai.“

Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas informavo, kad taryba nuo šiol dirbs 24/7 režimu, tai yra, visi tarybos nariai neribotam laikui lieka savo darbo vietose.

„Tarybos posėdis nesibaigė. Jis tęsiasi. Prezidentas, esant būtinybei, vėl artimiausiu metu surinks tarybos narius. Visi nariai yra savo darbo vietose. Sektorius bus pervestas į darbo režimą 24/7“, – pareiškė O.Danilovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio telefonu pasikalbėjo Jungtinės Karalystės premjeru Boriso Johnsonu. Vėliau suplanuoti jo pokalbiai su Europos Tarybos vadovu Charles'iu Micheliu ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.

Artimiausiu metu laukiamas V.Zelenskio kreipimasis į Ukrainos gyventojus.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Kremliaus sprendimą pasiųsti savo karius į pripažintas separatistų kontroliuojamas teritorijas Donbase pavadino nurodymu pradėti karinę invaziją į Ukrainą.

„Vladimiras Putinas ką tik pasirašė du identiškus įsakus, kuriais nurodė gynybos ministrui įvesti Rusijos kariuomenę į Ukrainos Luhansko ir Donecko sritis siekiant užtikrinti tariamą taikos palaikymą vadinamose „DNR” ir „LNR”. Dokumente nurodoma, kad įsakas įsigalioja nedelsiant.

Tai yra atvira agresija ir nurodymas pradėti karinę invaziją į Ukrainą”, – „Facebook” paskelbė L.Kasčiūnas.

Liudininkai okupuotame Donecke pranešė apie didelių karinės technikos ir karių ešelonų judėjimą iš miesto fronto linijos kryptimi, praneša radijo stotis „Svoboda“.

„Suskaičiavę iki šimto pametėme skaičių. Judėjo iš Donecko greitkeliu, tikriausiai link Jasinovatajos. Važiavo į greitkelį iš Donecko centro“, – pasakojo radijo stočiai liudininkas. Liudininkai teigia, kad tankų ir šarvuočių kolona per miesto centrą pravažiavo apie 22 val. Kijevo laiku. Kolona judėjo šiaurės vakarų kryptimi, link kontaktinės linijos.

VIDEO: DNR teritorijoje pastebėtas karinės technikos judėjimas

DNR teritorijoje pastebėtas karinės technikos judėjimas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasmerkė Kremliaus sprendimą pripažinti Maskvos remiamų separatistinių regionų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir paragino Europos Sąjungą (ES) pritarti naujoms sankcijoms Maskvai.

„Prezidentas smerkia sprendimą (...). Jis reikalauja neeilinio JT Saugumo Tarybos susitikimo ir tikslinių europinių sankcijų priėmimo“, – pranešime spaudai paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

Rusija išsižada savo įsipareigojimų tarptautinei bendrijai, pripažinusi Ukrainos separatistų įkurtų darinių nepriklausomybę, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Ji atkreipė dėmesį, kad Rusija pati 2014 ir 2015 metais pasirašė Minsko taikos susitarimus, kuriais siekta sureguliuoti ginkluotą konfliktą tarp Kijevo provakarietiškos vyriausybės ir Maskvos palaikomų separatistų Ukrainos rytuose.

Pripažindama Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Rusija „laužo visus savo pažadus pasaulio bendrijai“, sakė A.Baerbock.

„Šis pripažinimas taip pat yra Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto tolesnis pažeidimas, kurį mes kuo rimčiausiai smerkiame“, – kalbėjo Vokietijos diplomatijos vadovė.

Pasak jos, Vokietija ir jos sąjungininkės „reaguos į šį tarptautinės teisės pažeidimą“.

A.Baebock taip pat paragino Rusiją atšaukti sprendimą dėl „liaudies respublikų“ pripažinimo ir grįžti į politinio ir diplomatinio sureguliavimo kelią Minsko susitarimų pagrindu.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė sankcijas Rusijos pripažintiems Maskvos remiamų separatistų regionams Rytų Ukrainoje ir perspėjo, kad, esant reikalui, jų bus daugiau.

Prezidentas Joe Bidenas paskelbs įsaką, „JAV piliečiams uždraudžiantį naujas investicijas, prekybą ir finansavimą į vadinamuosius DNR ir LNR regionus Ukrainoje, iš jų arba juose“, pranešė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.

Pasak jos, įsakas „suteiks įgaliojimus įvesti sankcijas bet kuriam asmeniui, pasiryžusiam veikti šiose Ukrainos teritorijose“.

J.Psaki pridūrė, kad šios priemonės yra atskirtos nuo platesnių Vakarų sankcijų, kurios bus paskelbtos, „jeigu Rusija toliau veržtųsi į Ukrainą“.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Rusijos sprendimas pripažinti separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę demokratiniam pasauliui gali atrodyti siurrealistiška, tačiau Vakarų atsakas bus reikšmingas ateities kartoms.

„Putinas ką tik sugėdino Kafką ir Orwellą: diktatoriaus vaizduotė – beribė, jokios žemumos ne per žemos, jokie melai – ne per akiplėšiški, jokios raudonos linijos – ne per raudonos jas peržengti“, – tviteryje pranešė Vyriausybės vadovė.

„Tai, ką pamatėme šiąnakt, gali atrodyti siurrealistiška demokratiniam pasauliui, tačiau mūsų atsakas bus reikšmingas ateities kartoms“, – pridūrė ji.

Rusijos sprendimas pripažinti separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę yra šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Jis šį vakarą tai aptarė su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'u Micheliu.

„Nežinau, ar šįvakar dar liko abejojančių, kad Rusija ieško preteksto paimti Ukrainą į savo „įtakos sferą“. Visos kalbos apie Ukrainos dirbtinumą ir tariamai keliamą grėsmę Rusijai – perspėjimo signalas visoms Vakarų šalims“, – feisbuke rašė šalies vadovas.

„Rusijos sprendimas pripažinti Donecko ir Luhansko separatistines „respublikas“ – šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas, kuriam turime duoti ryžtingą atsaką, kol dar ne per vėlu“, – tęsė jis

„Mūsų parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui nepalenkiama. Ukraina nėra ir nebus viena“, – pabrėžė G.Nausėda.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje įsitvirtinusių prokremliškų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“ ir sakė, kad toks žingsnis pažeidžia Maskvos pasirašytas tarptautines sutartis.

„Smerkiu Rusijos sprendimą pripažinti apsišaukėliškas „Donecko liaudies respubliką“ ir "„Luhansko liaudies respubliką“. Tai dar labiau kenkia Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, žlugdo pastangas išspręsti konfliktą ir pažeidžia Minsko susitarimus, kurių šalis yra Rusija“, – sakoma J. Stoltenbergo pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė aptaręs Rusijos sprendimą pripažinti Maskvos remiamus separatistus Rytų Ukrainoje su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu.

V.Zelenskis tviteryje parašė, kad „aptarė pastarųjų valandų įvykius“ su J.Bidenu, o dabar pradeda Nacionalinio saugumo tarybos susitikimą, skirtą parengti atsaką į vienašališką Vladimiro Putino sprendimą.

Jis pridūrė ketinantis apie tai pasikalbėti ir su britų premjeru Borisu Johnsonu.

Po Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio V.Zelenskis kreipsis į ukrainiečius.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai pirmadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti Maskvos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir perspėjo, kad bendrija ir jos sąjungininkės į tai sureaguos tvirtai.

„Dviejų separatistinių teritorijų Ukrainoje pripažinimas yra akiplėšiškas tarptautinės teisės, teritorinio Ukrainos vientisumo ir Minsko susitarimų pažeidimas“, – rašoma Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio vienoduose įrašuose tviteryje.

„ES ir jos partnerės reaguos vieningai, tvirtai ir ryžtingai, solidarizuodamosios su Ukraina“, – pridūrė jie.

Bendrame pranešime U.von der Leyen ir Ch.Michelis nurodė, kad ES „sankcijomis reaguos prieš susijusius su šiuo neteisėtu aktu“.

Prieš V.Putinui pasirašant įsakus dėl Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ pripažinimo, taip pat „draugystės ir savitarpio pagalbos sutartis“ su šių darinių lyderiais per Kremliuje surengtą ceremoniją ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis perspėjo, kad bus skelbiamos sankcijos.

J.Borrellis sakė „padėsiantis sankcijas ant stalo“ ES užsienio reikalų ministrams, kad jie nuspręstų, ar šias priemones reikia patvirtinti, jeigu V.Putinas pripažins Donbaso separatistų suverenitetą.

ES taip pat perspėjo, kad įves beprecedenčių sankcijų Maskvai, jeigu šis įsiverš į Ukrainą. Kaip nurodo Kijevas ir Vakarų šalys, Rusija prie sienų su Ukraina yra sutelkusi apie 150 tūkst. karių.

U.von der Leyen anksti pirmadienį sakė Vokietijos transliuotojui ARD, jog „jeigu Vladimiras Putinas pradės karą, mes atsakysime galingiausiu savo turimu svertu – ekonominėmis ir finansinėmis sankcijomis, nes ekonomika yra Rusijos silpnoji vieta“.

„Finansinės sankcijos reiktų, kad Rusija būtų praktiškai atkirsta nuo tarptautinių finansinių rinkų“, – pridūrė Europos Komisijos vadovė.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pirmadienį pasmerkė Rusijos sprendimą pripažinti Maskvos remiamas separatistines teritorijas Ukrainoje, pavadindamas tai „šlykščiu Ukrainos suvereniteto ir vientisumo pažeidimu“.

B.Johnsonas pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą laiko „Minsko proceso ir Minsko susitarimų atsisakymu“.

Rusijos sprendimas pripažinti separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę įrodo, kad visiškai nepaisoma tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Oficialus Donecko ir Luhansko „respublikų“ pripažinimas įrodo, kad visiškai nepaisoma tarptautinės teisės ir JT Chartijos. Rusija turi būti pripažinta tokia, kokia ji yra: tai – valstybė už tarptautinių taisyklių ir civilizuotų normų ribų“, – pirmadienį tviteryje rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Esu įsitikinęs, kad eskalacinis elgesys turėtų sulaukti sankcijų“, – pridūrė jis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsel taip pat tviteryje teigė ketinanti inicijuoti parlamento rezoliuciją, kuria bet koks Donbaso regiono, kaip integralios Ukrainos dalies, statuso keitimas niekada nebūtų pripažintas.

„Toks neteisėtas veiksmas turėtų sulaukti stipriausio įmanomo atsako“, – rašė Lietuvos parlamento vadovė.

Ukrainos kariuomenė praneša, kad separatistai apšaudė Zaicevą Donecko srityje. Per apšaudymą žuvo du Ukrainos kariai, dar trys buvo sužeisti. 

"Apšaudžius Zaicevo kaimą, du kariai žuvo, trys buvo sužeisti. Dar vienas karys sužeistas Vodianoje", – rašoma kariuomenės pranešime.

Pareigūnai taip pat papasakojo detales apie civilio žūtį Novoluhanske, praneša naujienų agentūra UNIAN. Ten, apie 17.20 val., sviedinys pataikė į butą antrame aukšte, kuriame buvo vyras. Žuvusiam vyrui buvo 51 metai. Be to, kaime buvo apgadintas dujotiekis.

Jungtinės Tautos pirmadienį perspėjo visas šalis susilaikyti nuo „vienašališkų veiksmų“, galinčių pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui.

Šis raginimas nuskambėjo tuojau prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad jis pripažins Ukrainos separatistų kontroliuojamų teritorijų nepriklausomybę.

„Ragintume kiekvieną susijusį susilaikyti nuo vienašališkų sprendimų arba vienašališkų veiksmų, kurie keltų pavojų Ukrainos teritoriniam vientisumui“, – sakė JT atstovas Stephane'as Dujarricas.

„Visi klausimai privalo būti sprendžiami diplomatija“, – pridūrė jis.

S.Dujariccas pabrėžė, kad JT ragina laikytis „didžiausio santūrumo“, kad būtų išvengta įtampos eskalavimo.

Rusijos pajėgų dislokavimo termino Baltarusijos teritorijoje pratęsimas yra saugumo situaciją Europoje keičiantis veiksnys, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Jo teigimu, tai reikalauja sustiprinti NATO rytinio flango saugumą ir gynybinius pajėgumus. 

G. Nausėda tai pirmadienį sakė telefonu kalbėdamas su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda, pranešė Prezidentūra.

Daugiausia dėmesio pokalbio metu skirta saugumo padėčiai regione ir paramos Ukrainai klausimams. 

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda

Prezidentas akcentavo, kad būtina tęsti diplomatines pastangas įtampai mažinti, taip pat būti pasiruošusiems įvesti sankcijas Rusijos agresijos prieš Ukrainą atveju.

G.Nausėda taip pat pabrėžė, kad svarbu padėti Ukrainai, susiduriančiai su hibridinėmis ir kibernetinėmis atakomis.

Anot Prezidentūros, Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutarė ir toliau palaikyti ryšį ir dalintis informacija saugumo klausimais.

Rusija prie sienų su Ukraina yra sutelkusi apie 150 tūkst. karių ir karinės technikos. Vien Baltarusijoje šiuo metu dislokuota kelios dešimtys tūkstančių Rusijos karių.

Vakarai nuogąstauja, kad Kremlius planuoja invaziją į Ukrainą.

Pasibaigus bendroms Baltarusijos ir Rusijos pajėgų operatyvinėms pratyboms bus tikrinamas sąjunginės valstybės reagavimo pajėgų pasirengimas kitose srityse, pareiškė Baltarusijos ginkluotųjų oro pajėgų vado pavaduotojas Andrejus Lukjanovičius.

„Praėję mokymai, bendri operatyviniai mokymai „Sąjunginis ryžtas 2022“ – tai suplanuotas renginys, apie kurį prezidentai pranešė dar prieš Naujuosius metus. Ir jiems buvo nustatyti konkretūs tikslai“, – televizijai STV sakė jis. 

Rusijos karinės oro pajėgos Baltarusijoje. Maxar nuotr. iš A.Anušausko feisbuko

Anot pareigūno, šiose pratybose tikrinamas tik pajėgų pasirengimas gynybinėms operacijoms.

„Dabar, kaip pranešė gynybos ministras, pratybos tęsiasi. Baigėsi tik pirmasis jų etapas“, – pareiškė pareigūnas, nors anksčiau skelbta, kad visos pratybos baigsis vasario 20 d. 

„Baigėsi pirmasis bendrų pratybų etapas, dabar – sąjunginės valstybės pajėgų reagavimo išbandymas kitose srityse. Jau žinome, kad dabar prie sienų bus kuriamos papildomos grupės, sustiprinta mūsų sienų apsauga, taip pat ir mūsų valstybės oro erdvės (apsauga) vieningoje Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos regioninėje oro gynybos sistemoje“, – pridūrė A. Lukjanovičius. 

„Kiti etapai, kuriuos planuos Baltarusijos ir Rusijos generalinių štabų viršininkai – (apie juos) sužinosime kiek vėliau – bus visiškai parengti, ir pratybų apimtys bus tokios, kokias numatys mūsų štabai“, – pareiškė pareigūnas.

Vasario 10 dieną prasidėjusios bendros Rusijos ir Baltarusijos pratybos, į kurias Rusija perkėlė virtinę dalinių iš Rytinės karinės apygardos, turėjo baigtis vasario 20 dieną. Maskva ir Minskas tikino, kad rusų kariai po pratybų sugrįš į savo nuolatinio dislokavimo vietas. 

Tačiau Baltarusijos gynybos ministras Viktaras Chreninas sekmadienį pareiškė, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis tęsis dėl „išaugusio karinio aktyvumo“ prie bendrų šių valstybių sienų ir eskalacijos Rytų Ukrainoje. 

Baltarusijoje vykstančios bendros pratybos didina susirūpinimą, kad Rusija planuoja eskaluoti konfliktą Ukrainoje. Vakarų šalys ir Ukraina praneša apie didelių Rusijos karių pajėgų sutelkimą prie Ukrainos sienos. Nors Maskva ne kartą neigė planuojanti invaziją į Ukrainą. 

Pirmadienio vakarą apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos didžiausiame mieste Luhanske, prie vyriausybinių pastatų įvyko sprogimas. Luhansko informacijos centras, remdamasis vadinamosios respublikos Vidaus reikalų ministerija, praneša, kad sprogo automobilių stovėjimo aikštelėje paliktas automobilis, kuris esą buvo prikimštas sprogmenų.

Vadinamosios Vidaus reikalų ministerijos viršininko padėjėjo Vitalijaus Kiseliovo teigimu, skeveldros išsibarstė apie 50 metrų, iš sprogusio automobilio beveik nieko nebeliko.

Pranešama, kad per sprogimą buvo sužeistas apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos atstovas Jungtiniame paliaubų režimo kontrolės ir koordinavimo centre Michailas Filiponenko bei jo vairuotojas, kurie buvo šalia stovėjusiame automobilyje. Separatistų atstovai mano, kad tai buvo pasikėsinimas. 

Europos Sąjunga pasiruošusi reaguoti, jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažins Ukrainos separatistų įkurtus darinius nepriklausomomis valstybėmis, pirmadienį sakė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Raginame prezidentą Putiną gerbti tarptautinę teisę ir Minsko susitarimus, taip pat tikimės, kad jis nepripažins Luhansko ir Donecko sričių nepriklausomybės“, – po susitikimo Briuselyje su ES užsienio reikalų ministrais sakė J.Borrellis.

„Esame pasiruošę reaguoti kaip stiprus, vieningas frontas, jeigu jis nuspręstų taip padaryti“, – pridūrė ES diplomatijos vadovas.

„Jeigu pripažinimas bus, pateiksiu sankcijų [projektą], ir ministrai nuspręs“, – pabrėžė J.Borrelis.

Jam kalbant Kremlius pranešė, kad V.Putinas ketina pasiruošęs pripažinti separatistų įkurtas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.

ES perspėjo įvesianti Maskvai beprecedenčio griežtumo sankcijų, jeigu ši įsiverš į Ukrainą. Rusija šiuo metu yra sutelkusi prie sienų su kaimynine šalimi apie 150 tūkst. karių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė sušaukęs savo pagrindinius padėjėjus kariuomenėje ir saugumo tarnybose, aukšto rango Rusijos pareigūnams paraginus prezidentą Vladimirą Putiną pripažinti dviejų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę.

„Atsižvelgdamas į pareiškimus, išsakytus Rusijos Federacijos saugumo tarybos susitikime, skubiai surengiau konsultacijas su [Prancūzijos prezidentu]  Emmanueliu Macronu ir Olafu Scholzu bei sušaukiau Nacionalinę saugumo ir Nacionalinę gynybos tarybas“, – sakoma V. Zelenskio „Twitter“ pranešime.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Europos Sąjungos valstybės pasiekė „principinį susitarimą“ siųsti karinius ir civilinius patarėjus į Ukrainą, siekiant padėti kurti vakarietiškais standartais paremtą šios šalies kariuomenę.

Jis pirmadienio vakarą feisbuke pranešė, kad Briuselyje vykstančioje Užsienio reikalų taryboje apie šį susitarimą paskelbė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Anot ministro, šis sprendimas padės Ukrainai kurti vakarietiškais standartais paremtą kariuomenę ir taip didinti šalies atsparumą.

A.Anušauskas teigia, kad prie šios misijos tikslų ketina aktyviai prisidėti ir Lietuva.

„Lietuva kartu su vienmintėmis valstybėmis narėmis aktyviai nuo pat pradžių rėmė šį Ukrainos prašymą ir ketina aktyviai prisidėti prie šios misijos tikslų. Man teko gynybos ministrų susitikimuose daug kartų kelti šį klausimą“, – rašė A.Anušauskas.

„Tai – naujas puslaptis ES–Ukrainos bendradarbiavime“, – pridūrė jis.

ES diplomatų teigimu, misija veikiausiai prasidės nuo ukrainiečių kariuomenės pareigūnų kvalifikacijos kėlimo kursų, kurių organizavimas, manoma, užtruks mažiausiai pusę metų.

ES valstybės jau keletą mėnesių nesutarė dėl galimo misijos plano po to, kai liepą Ukraina paprašė bloko atsiųsti kariuomenės instruktorių.

Šiuo metu Ukrainoje dirba kelios dešimtys karių-instruktorių iš Lietuvos. Jie dėl saugumo situacijos praėjusį penktadienį perdislokuoti iš Kijevo regiono į labiau į vakarus nutolusį Lvivo regioną.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienį surengė savo nuolatinių atstovų susitikimą, siekiant rasti būtų deeskaluoti padėčiai Ukrainoje, o jos generalinė sekretorė pasisakė už „dialogą“.

Ukraina paprašė surengti ESBO Nuolatinės tarybos posėdį smarkiai paaštrėjus konfliktui su šalies rytuose įsitvirtinusiais separatistais.

„Informuosiu valstybes apie mūsų pastangas ir potencialų kelią į priekį. Reikia [išlaikyti] atvirus kanalus dialogui“, – prieš posėdį per „Twitter“ parašė bloko generalinė sekretorė Helga Schmid.

ESBO stebėtojai pastarosiomis dienomis pranešė Rytų Ukrainoje užfiksavę šimtus artilerijos ir minosvaidžių apšaudymų, vėl aštrėjant konfliktui, besitęsiančiam nuo 2014 metų ir jau nusinešusiam daugiau kaip 14 tūkst. žmonių gyvybių.

Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys kaltina Rusiją planuojant įsiveržti į Ukrainą. Vašingtono duomenimis, prie sienos su Ukraina Rusija yra sutelkusi apie 150 tūkst. karių. Maskva savo ruožtu neigia turinti tokių planų.

JAV ambasadorius prie ESBO Michaelas Carpenteris per uždarą posėdį ragino Rusiją „sustabdyti pavojingas provokacijas“.

„Grįžkime prie derybų stalo, kol neprarasta daugiau gyvybių“, – sakoma jo pranešime žiniasklaidai.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kurios būstinė yra Vienoje, turi 57 nares, įskaitant Rusiją, Ukrainą ir Jungtines Valstijas.

Ukrainoje pirmadienį per prorusiškų separatistų pajėgų apšaudymą žuvo du vyriausybės pajėgų kariai, taip pat mirė civilis ukrainietis, anksčiau sužeistas per artilerijos ataką vyriausybės kontroliuojamoje gyvenvietėje, pranešė pareigūnai. 

„Per apšaudymą Zaicevės [gyvenvietėje Donecko srityje] žuvo du kariai, dar trys – sužeisti. Dar vienas karys sužeistas Vodianėje“, – sakoma policijos pranešime.

Šis incidentas įvyko augant nerimui dėl gresiančios Rusijos pajėgų invazijos.

Vietos pareigūnai pranešė, kad civilis, gimęs 1970 metais, buvo mirtinai sužeistas per ataką Novoluhanskės gyvenvietėje, už 35 km į šiaurę nuo separatistų kontroliuojamo Donecko.

Ši ataka tapo pirmuoju patvirtintu civilio gyventojo gyvybę nusinešusiu incidentu per Rytų Ukrainą krečiantį separatistinį konfliktą šiais metais. Nuo konflikto pradžios 2014 metais žuvo jau daugiau kaip 14 tūkst. žmonių, dar 1,5 mln. buvo priversi palikti savo namus.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas  penktadienį Paryžiuje susitiks su savo prancūzų kolega Jeanu-Yves'u Le Drianu, kad paruoštų dirvą svarstomam JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimui, pirmadienį pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.

S.Lavrovas sutiko surengti susitikimą ir „parengiamąsias konsultacijas viršūnių susitikimui, dėl kurio iš principo susitarta“, sekmadienį per V.Putino ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pokalbį telefonu, sakoma ministerijos pranešime.

E.Macronas sekmadienį organizuodamas viršūnių susitikimą dukart kalbėjosi su V.Putinu ir kartą su J.Bidenu. Vėliau jis pranešė, kad abu pašnekovai „iš principo“ sutiko susitikti.

Baltieji rūmai nurodė, jog toks susitikimas įvyks tik tuo atveju, jeigu Rusija per tą laiką nesurengs invazijos į Ukrainą. Tuo metu Kremlius atsakė, kad kalbėti apie šį susitikimą yra dar anksti ir jokių konkrečių planų dėl jo nėra.

„Prezidentas Putinas turi nuspręsti“, ar eiti toliau, pirmadienį žurnalistams sakė Prancūzijos prezidentūros pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nares nedelsiant apsvarstyti priemones užtikrinti jo šalies saugumą, remiantis 1994 metų Budapešto memorandumu, iškilus Rusijos įsiveržimo grėsmei.

„Remdamasis prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyva oficialiai kreipiausi į JT Saugumo Tarybos valstybes nares, prašydamas nedelsiant surengti konsultacijas pagal Budapešto memorandumo 6-ąjį straipsnį, kad būtų aptarti neatidėliotini veiksmai, nukreipti į deeskalavimą, taip pat praktiniai žingsniai Ukrainos saugumui užtikrinti“, – per „Twitter“ parašė D.Kuleba.

Budapešto memorandumas dėl saugumo garantijų Ukrainai yra tarptautinis dokumentas, pasirašytas Kijevui prisijungus prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT). Jis turėjo garantuoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į Kijevo sutikimą atsisakyti branduolinio arsenalo, likusio Ukrainoje, kai 1991 metais subyrėjo Sovietų Sąjunga.

Memorandumas garantuoja, kad branduolinio ginklo neturinčios Ukrainos atžvilgiu bus laikomasi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Baigiamojo akto, Jungtinių Tautų chartijos ir NPT nuostatų. Budapešto memorandumą 1994 metų gruodžio 5 dieną pasirašė Ukrainos, JAV, Rusijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai.

Prancūzija ir Kinija – dar dvi valstybės, priklausančios NPT, Budapešto memorandumo pasirašymo metu turėjusios branduolinių ginklų, atskirais pareiškimais patvirtino, kad laikysis analogiškų garantijų, bet šio dokumento nepasirašė.

Rusijos federalinės saugumo tarnybos vadovas Aleksandras Bortnikovas pirmadienį pareiškė, kad šalies saugumo pajėgos sulaikė Ukrainos karį. Jis neva priklausė vienai iš dviejų diversantų grupių, pasiekusių Rusijos teritoriją iš Mariupolio.

Anot A.Bortnikovo, abi grupuotės buvo „sunaikintos“, o vienas Ukrainos karys sulaikytas. Kijevas tokią informaciją neigia.

V.Putinas nurodė, kad Maskva pirmadienį nuspręs, ar patenkins Rytų Ukrainoje įsitvirtinusių prokremliškų separatistų prašymą pripažinti jų įkurtų „liaudies respublikų“ suverenitetą.

„Aš jūsų nuomonę išgirdau, sprendimas bus priimtas šiandien“, – V.Putinas sakė per pirmadienį sušauktą neeilinį Valstybės tarybos posėdį, kurio visi dalyviai ragino pripažinti Donbaso separatistinių darinių nepriklausomybę.

Daugiau apie tai skaitykite čia: V.Putinas: Rusija pirmadienį nuspręs dėl Donbaso separatistų pripažinimo

Įdomu tai, kad tiek Donecko, tiek Luhansko separatistų lyderiai tikina, jog turėtų kontroliuoti ir abiejų regionų teritorijas, šiuo metu kontroliuojamas Ukrainos.

Kai kurių analitikų teigimu, dėl to tikėtina, kad netrukus gali įsibėgėti kariniai veiksmai siekiant užimti likusią Donbaso dalį.

Būtent todėl per Rusijos saugumo tarybos posėdį daug ekspertų atkreipė dėmesį į Rusijos vidaus reikalų ministro Vladimiro Kolokolcevo pasisakymą.

Jis pareiškė, esą Donbaso „respublikos“ turėtų būti pripažintos pagal Donecko ir Luhansko regionų administracines ribas – kitaip tariant, kartu su Mariupoliu ir kitomis Ukrainos kontroliuojamomis Donbaso teritorijomis.

Pirmadienį vykusiame Rusijos Saugumo tarybos posėdyje užfiksuotas iškalbingas Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovo Sergejaus Naryškino paslydimas. Jis užsikirsdamas pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad remia „Donecko ir Luhansko inkorporavimą į Rusiją“.

Kadangi Kremliaus strategų planas kitoks – pirmiausia pripažinti šių teritorijų nepriklausomybę, V.Putinas iškart pertraukė S.Naryškiną: „Mes apie tai dar nekalbame.“

„Mes apie tai nekalbame. Mes to neaptarinėjame, – pareiškė V.Putinas. – Kalbame apie jų nepriklausomybės pripažinimą arba nepripažinimą.“

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas patarė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui prieš okupuotų Donbaso teritorijų pripažinimą pasikalbėti su JAV prezidentu Joe Bidenu.

„Pasakykite Bidenui: jei galėsite sustabdyti šį kraujo liejimą per 2-3 dienas, tada mes jų (Donecko ir Luhansko liaudies respublikų, – red.) nepripažinsime“, – pareiškė vienu aršiausių „vanagų“ Maskvoje laikomas N.Patruševas.

Ukraina ir nepriklausomi analitikai teigia, kad pastarosiomis dienomis apšaudymus Donbase rengia tik separatistų pusė. Ukraina atsako ugnimi tik tuomet, kai kyla grėsmė civilių ir karių gyvybėms.

Televizija „Dožd“ per neeilinį Rusijos saugumo tarybos posėdį atkreipė dėmesį į laiką, kurį rodo Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu laikrodis. Jis atsilieka penkiomis valandomis.

Tai gali reikšti, kad dramatiškai neva tiesiogiai transliuojamas posėdis iš tikrųjų galėjo būti įrašytas anksčiau šiandien, o dabar rodomas įrašas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras pirmadienį pranešė, kad Europos Sąjunga „iš principo“ pritarė kariuomenės instruktorių misijos siuntimui į Ukrainą, tačiau plano detalės nuodugniai dar neapsvarstytos.

Vakarai perspėja, kad maždaug 150 tūkst. karių prie Ukrainos sienų sutelkusi Rusija gali ruoštis invazijai į šią šalį.

„Iš principo pasiekėme susitarimą su ES, kad Europos Sąjunga pradės kariuomenės instruktorių misiją Ukrainoje. Tai nėra kovinės pajėgos“, – Ukrainos URM vadovas Dmytro Kuleba sakė žurnalistams po susitikimo su ES kolegomis Briuselyje. 

„Detalės, pagrindiniai parametrai ir misijos laikas dar turi būti aptarti, tačiau labai svarbu, kad atveriame naują savo santykių puslapį“, – kalbėjo ministras.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nurodė, kad ketvirtadienį Ženevoje susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu, didėjant įtampai dėl numanomų Maskvos planų įsiveržti į Ukrainą.

Per pirmadienį sušauktą neeilinį Rusijos valstybės saugumo tarybos pasitarimą S.Lavrovas sakė telefonu pasikalbėjęs su A.Blinkenu apie Maskvos anksčiau Vakarams iškeltus reikalavimus užtikrinti Rusijos saugumą. Jis pridūrė, kad tolesnis jųdviejų susitikimas „suplanuotas vasario 24 dieną Ženevoje“.

Pasak S.Lavrovo, jo JAV kolega jam paskambino „praėjus kelioms dienoms“ po to, kai Rusija atsakė į JAV saugumo pasiūlymus, ir nurodė esąs „pasiruošęs susitikti ir aptarti“ juos.

Maskva siekia tvirtų Vakarų garantijų, kad Ukraina niekada netaps NATO nare. Be to, ji reikalauja, kad JAV vadovaujamas karinis blokas atitrauktų savo pajėgas iš Rytų Europos.

S.Lavrovas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui sakė, kad Vakarų šalys „nėra pasirengusios priimti mūsų pagrindinių pasiūlymų, ypač visko, kas susiję su NATO plėtra į rytus“.

Tačiau, pasak jo, dialogą su Vakarais reikia tęsti.

„Dialogo bet kokiais klausimais pradžią pateisina mūsų preliminarūs žingsniai deeskaluojant (situaciją) aplink Ukrainą“, – sakė jis.

JAV žvalgybos duomenys rodo, kad per potencialų Rusijos įsiveržimą į Ukrainą būtų taikoma itin brutali strategija bet kokiam civilių gyventojų priešinimuisi „sutriuškinti“, pirmadienį sakė nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

Rusijos įsiveržimas į kaimyninę šalį, kuris, anot Vašingtono ir kitų Vakarų šalių, gali prasidėti bet kurią dieną, būtų „itin nuožmi“ operacija, „bet taip pat turime žvalgybos duomenų, rodančių, kad [Rusijos pajėgų] brutalumas būtų netgi dar didesnis“, televizijai „NBC News“ sakė J.Sullivanas.

„Tai būtų Rusijos karas prieš Ukrainos žmones, siekiant juos sutramdyti, sutriuškinti, jiems pakenkti“, pridūrė Baltųjų rūmų pareigūnas.

Rusijos saugumo tarybos neeiliniame posėdyje šalies gynybos ministras Sergejus Šoigu savo ruožtu pakartojo Maskvos propagandos pastarosiomis dienomis dažnai minimą mantrą, neva Ukraina ruošiasi jėga užimti Donbasą ir yra prie kontaktinės linijos sutelkusi 40 tūkst. karių.

S.Šoigu taip pat teigė, esą Ukrainoje darbotvarkę diktuoja Kijevo vyriausybei nepavaldūs „radikalūs nacionalistai“, be to, Ukraina neva gali „greičiau nei Iranas ir Šiaurės Korėja gauti branduolinių ginklų“.

„Norėčiau atkreipti dėmesį į Zelenskio pareiškimą, kad jie norėtų susigrąžinti branduolinės šalies statusą. Tai nepaprastai pavojinga... Visiškai galėtų taip būti. Yra įrangos, yra technologijų, yra specialistų, kurie gali, ir, mūsų nuomone, turi daug daugiau galimybių nei Iranas ir Šiaurės Korėja“, – teigė S.Šoigu.

Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas atidėjo pranešimą apie savo kandidatūros prezidento rinkimuose iškėlimą, nes dabar visos jo pastangos skirtos spręsti krizę dėl numanomų Rusijos planų įsiveržti į Ukrainą, pranešė televizija BFM, cituodama gerai informuotus šaltinius.

„Visą energiją jis skiria planus keičiančios krizės aplink Ukrainą (sureguliavimui). Sunku kelti kandidatūrą, kai prie Europos vartų – karas“, – sakė šaltinis.

Anot jo, akivaizdu, kad E.Macronas sieks būti perrinktas kitai kadencijai, tačiau pranešimui apie kandidatūros kėlimą reikia palankesnio momento.

Kaip praneša prancūzų žiniasklaida, buvo tikėtasi, kad E.Macronas apie savo dalyvavimą rinkimuose paskelbs dar praėjusią savaitę.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Anksčiau Eliziejaus rūmai pranešė, kad Prancūzijos prezidentas pasiūlė Rusijos prezidentui V.Putinui ir JAV lyderiui J.Bidenui surengti viršūnių susitikimą Europos saugumo klausimais, ir abu lyderiai pasiūlymui pritarė. 

„Jis (E.Macronas) pasiūlė surengti prezidento J.Bideno ir prezidento V.Putino susitikimą, o vėliau su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis aptarti saugumo ir strateginio stabilumo Europoje klausimus. Prezidentai J.Bidenas ir V.Putinas iš principo pritarė tokio susitikimo idėjai“, – sakoma pranešime.

Viršūnių susitikimo darbotvarkę turėtų parengti JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per susitikimą vasario 24 dieną.

Ukrainos vyriausybė paragino Rusiją stabdyti melo srautą, nepagrįstai kaltinant ukrainiečius dėl situacijos Donecke ir Rusijoje.

„Ne, Ukraina neatakavo Donecko ar Luhansko, nesiuntė diversantų ar šarvuočių per Rusijos sieną, neapšaudė Rusijos teritorijos, neapšaudė Rusijos pasienio punkto, nevykdė sabotažo aktų“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Ukraina taip pat neplanuoja tokių veiksmų. Rusija, sustabdyk savo melus gaminančią gamyklą dabar“, – pridūrė ministras.

Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida aktyviai ruošia Rusijos gyventojus karui, perspėja Rygoje veikiančio NATO strateginės komunikacijos centro direktorius Janis Sartas.

Jo teigimu, žiniasklaidoje labai aktyviai skelbiami melagingai pranešimai apie tariamą rusų genocidą, Ukrainos vykdomą bombardavimą. 

„Tai farsas, bet jis labai intensyvus“, – perspėjo J.Sartas.

Dėl apšaudymo Luhansko srityje Ščastjės miestas liko be elektros. Kada bus atstatytas jos tiekimas, kol kas neaišku.

Luhansko elektrinė, kuris yra pagrindinis šilumos ir elektros energijos šaltinis regione, buvo atjungta nuo elektros tinklo, pranešė elektrinės atstovai. Pirmadienį separatistams apšaudžius teritoriją prie Ščastjės miesto, buvo pažeisti elektros laidai. Dėl to mieste, komunalinėse ir vandens siurblinėse atjungta elektra, stabdomas vandens tiekimas miestui. Taip pat buvo pažeista šilumos tinklų atkarpa prie vandens siurblinės, dėl ko buvo nutrauktas šilumos tiekimas.

Laukiama, kol baigsis apšaudymai, kad būtų atstatytas elektrinės darbas.

Rusijos remiami separatistai Donbase pirmadienį bando dar labiau įkaitinti įtampą tvirtindami, kad Ukrainos karinės pajėgos juos puola vis smarkiau. Separatistų teiginius gausiai tiražuoja Kremliui artima Rusijos žiniasklaida.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos vadovas Denisas Pušilinas pirmadienį sakė, kad padėtis respublikoje per pastarąją parą tapo kritinė, anot jo, Ukrainos pajėgos vis intensyviau apšaudo gyvenamuosius rajonus, praneša Rusijos portalas gazeta.ru. D.Pušilinas kvietė visus galinčius laikyti ginklą vyrus ateiti į karinius komisariatus. Jis taip pat tikino, kad per apšaudymus žuvo vienas kovotojas ir vienas civilis.

Ukrainos kariuomenės atstovai tvirtina, kad neplanuoja ir neatlieka jokių puolimo operacijų, o ugnį atidengia tik tuomet, kai separatistų apšaudymai ima kelti grėsmę civilių ir karių gyvybėms. Ukrainos atstovų teigimu, separatistai savo artilerijos pozicijas specialiai išdėsto prie gyvenamųjų namų, kad paskui galėtų apkaltinti vyriausybines pajėgas šaudant į civilius.

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad separatistai vasario 21 dieną maždaug valandą apšaudė miestą Stanycia Luhanska Luhansko srityje. Į miestą buvo paleista 140 artilerijos sviedinių. Dėl apšaudymo vienas Ukrainos karys patyrė sužeidimų.

Nors Ukrainos kariuomenė tvirtina, kad jos kariai yra savo pozicijose prie kontaktinės linijos, D.Pušilinas tikino, kad netoli Mariupolio vyksta mūšis prie sienos su Rusija. „36-osios brigados kovotojai užpuolė Liaudies milicijos padalinių pozicijas Kominternovo rajone“, – tvirtino jis. Jokių nepriklausomų šio mūšio patvirtinimų nėra.

AP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos remiami separatistai

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos vadinamosios Ekstremalių situacijų ministerijos svetainėje rašoma, kad dėl apšaudymų sugadinta siurblinė ir nutrūko geriamojo vandens tiekimas, dėl to separatistų valdomoje teritorijoje buvo paskelbta „valstybės lygio nepaprastoji padėtis“. Tikinama, kad be vandens tiekimo liko daugiau nei 21 tūkstantis Dokučajevsko ir Jelenovkos gyventojų.

Tuo tarpu apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos vadinamosios liaudies milicijos atstovas Eduardas Basurinas jau šaukiasi Rusijos finansinės ir karinės pagalbos.

„Pirmiausia moralinė pagalba. Finansinė – neatsisakyčiau irgi. Karinė – taip pat reikalinga. Įvairiomis kryptimis...“, – Rusijos propagandiniam „YouTube“ kanalui „Soloviev Live“ pareiškė E.Basurinas.

Pirmadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neatsakė į žurnalistų klausimą, ar Rusija suteiks karinę pagalbą separatistams, jei jie to paprašys.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vėliau pirmadienį telefonu kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir toliau sieks mažinti įtampą dėl Ukrainos, paskelbė vokiečių vyriausybės atstovas.

Steffenas Hebestreitas sakė, kad „šią popietę“ planuojamas pokalbis buvo „kruopščiai derinamas“ su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Šis su V. Putinu kalbėjosi sekmadienį.

Pasak atstovo, derybos bus Vakarų „bendrų diplomatinių pastangų“ dalis siekiant „išvengti katastrofos“ Ukrainoje.

Ukrainos kariai nešaudo į Rusijos teritoriją, pabrėžė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Olegas Danilovas, praneša Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

Komentuodamas Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad tariamai Ukrainos kariai vėl apšaudė Rusijos teritoriją, O.Danilovas pažymėjo: „... mes puikiai žinome, kas vyksta. Prezidentas šį klausimą kontroliuoja. Mūsų kariuomenė gali atidengti ugnį atsakydama tik tuo atveju, jei iškyla grėsmė mūsų karių gyvybei“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Olegas Danilovas

Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nevykdo Rusijos teritorijos apšaudymo. „Jie gali fantazuoti kiek nori, daryti ką nori. Mes tam pasiruošę. Be to, pasaulis tam pasiruošęs. Rusija negalės mūsų išprovokuoti aktyviems veiksmams“, – sakė jis. 

Jis pridūrė, kad Ukrainos kariuomenė jokiomis aplinkybėmis nenukreips ugnies į civilius okupuotose teritorijose. „Negalime vykdyti karinių operacijų prieš dalį mūsų gyventojų“, – sakė O.Danilovas.

Ukrainos kariuomenė netrukus oficialiai paneigė apšaudžiusi pasienio objektą, kuriuo naudojosi Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB), ir sakė, kad Maskvos pareiškimas yra „melagiena“.

„Negalėjome sutrukdyti jiems paskelbti šią melagieną, bet visuomet pabrėžiame, kad nešaudome į civilinę infrastruktūrą ar į kokias nors teritorijas Rostovo regione“, – žurnalistams sakė Ukrainos kariškių atstovas Pavlo Kovalčukas.

Prancūzijos nacionalinė oro vežėja „Air France“ pirmadienį paskelbė, kad atšaukia antradieniui numatytus savo skrydžius į Kijevą ir iš jo.

Bendrovė nurodo, kad tokį sprendimą priėmė dėl Rusijos pajėgų sutelkimo prie Ukrainos sienų išprovokuoto susirūpinimo saugumu.

„Air France“, rengianti skrydžius iš Paryžiaus į Kijevą ir iš Kijevo į Paryžių antradieniais ir sekmadieniais, sakė, kad šis sprendimas yra „atsargumo priemonė“.

Bendrovė „reguliariai vertins padėtį“, priduriama pranešime.

Maskva pirmadienį paskelbė, kad iš Ukrainos paleistas sviedinys sunaikino pasienio objektą, kuriuo naudojosi Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB).

Pranešimas pasirodė Vakarams susirūpinus dėl kovų Rytų Ukrainoje suintensyvėjimo.

„Vasario 21 dieną 9 val. 50 min. (8 val. 50 min. Lietuvos laiku) neidentifikuotas sviedinys, paleistas iš Ukrainos, visiškai sunaikino pasienio objektą, kuriuo naudojosi FSB pasienio apsaugos tarnyba, [esantį] Rostovo regione maždaug 150 m nuo Rusijos ir Ukrainos sienos“, – sakoma Rusijos naujienų agentūrų išplatintame pranešime.

FSB ryšių su visuomene centras nurodė, kad nukentėjusių žmonių nėra, įvykio vietoje dirba išminuotojai.

Buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas tviteryje iškart priminė, kad 1939 metų lapkritį SSRS buvo inscenizavusi „kažką panašaus“ – tada Maskva teigė, jog suomiai užpuolė sovietų karius Mainilos pasienio punkte. Šis tariamas incidentas virto pretekstu jau kitą dieną prasidėjusiai SSRS invazijai į Suomiją.

Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba tvirtina, kad Rusijos FSB žinia apie tariamą apšaudymą iš Ukrainos teritorijos yra provokacija. Tarnybos pranešime teigiama. kad tiksli vieta, kur tai įvyko, nenurodyta, išskyrus „150 metrų nuo Rusijos ir Ukrainos sienos Rostovo srityje“.

Praėjusį savaitgalį Rusija pranešė apie kelis atvejus, kai esą iš Ukrainos teritorijos paleisti sviediniai nukrito Rostovo srityje.

Rusijos Tyrimų komitetas sekmadienį paskelbė, kad „nenustatyti asmenys, būdami Ukrainos teritorijoje ir naudodamiesi reaktyvine salvinės ugnies sistema, apšaudė Rostovo srities Tarasovskio rajono pasienio teritorijas“. Pranešime sakoma, kad „ne mažiau kaip du reaktyviniai sviediniai“ nukrito už maždaug 300 m nuo Mitiakinskajos kaimo ribų ir nesprogo.

Šeštadienį Tyrimų komitetas pranešė inicijavęs baudžiamąją bylą dėl pasikėsinimo nužudyti, susijusią su naujais epizodais, kai ukrainiečių kariškiai apšaudė du pastatus Rostovo srityje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras pirmadienį sveikino Prancūzijos iniciatyvą dėl JAV prezidento J.Bideno ir Rusijos vadovo V.Putino susitikimo, ir sakė, jog Kijevas tikisi tokį susitikimą nulemsiant Maskvos pajėgų atitraukimą.

„Mes sveikiname šią iniciatyvą. Manome, kad verta išbandyti kiekvieną pastangą siekiant diplomatinio sprendimo“, – sakė Dmytro Kuleba prieš susitikimą su Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrais Briuselyje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

„Mes tikimės, kad šie du prezidentai iš kambario išeis su susitarimu dėl Rusijos pajėgų atitraukimo nuo Ukrainos“, – pridūrė D.Kuleba.

Rusija prie Ukrainos sienų sutelkusi 147 tūkst. karių, jokių pajėgų atitraukimo ženklų nematyti, pirmadienį pareiškė ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„Stebime rusų padalinius, kuriuos šiandien sudaro 127 tūkst. sausumos pajėgų karių, o skaičiuojant su jūrų ir oro pajėgomis – 147 tūkst. karių“, – per spaudos konferenciją Kijeve sakė O.Reznikovas.

„Nematome atitraukimo ir nekalbame apie [kontingento] mažinimą, nes šiuo metu judantys daliniai gali būti labai greitai grąžinti į ankstesnes pozicijas arba perkelti į kitą rajoną“, – sakė ministras.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Reznikovas

O.Reznikovas taip pat sakė, jog Kijevas prognozavo, kad rusų kariai po pratybų Baltarusijoje neišvyks iš šalies. Pasak ministro, Baltarusijoje yra 9 tūkst. rusų karių.  

„Jie kelias savaites buvo vežami iš [Rusijos] Tolimųjų Rytų akivaizdžiai ne tam, kad dešimt dienų pasitreniruotų ir grįžtų atgal“, – sakė O.Reznikovas.

Pasak ministro, neskelbtos pratybos Moldovos separatistiniame Padniestrės regione taip pat nebuvo staigmena.

Rusijos kariai šiuo metu aktyviai manevruoja prie Ukrainos sienų, įskaitant Krymą, o Juodojoje ir Azovo jūrose pastebėta laivų, nurodė O.Reznikovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį surengs neeilinį šalies Saugumo tarybos posėdį, pranešė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Prezidentas Putinas sušaukė Rusijos saugumo tarybos posėdį“, – žurnalistams sakė D.Peskovas ir patikslino, kad tai bus nereguliarus šios institucijos posėdis. 

Kremliaus atstovas atsisakė atskleisti posėdžio darbotvarkę, bet pažadėjo pateikti šią informaciją vėliau.

Jis taip pat pranešė, kad V.Putinas pirmadienį yra suplanavęs kelis tarptautinius pokalbius telefonu, tačiau daugiau detalių nepateikė. 

Europos Sąjunga baigė rengti sankcijas Rusijai, kurios bus įvestos, jei šalis įsiverš į Ukrainą, pirmadienį pranešė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

„Darbai baigti; esame pasirengę. Atėjus laikui sušauksiu skubų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą ir pristatysiu šias sankcijas“, – sakė J.Borrellis.

„Tačiau dirbame, kad tokia akimirka neateitų. Ir tikiuosi, kad ji neateis“, – sakė Bendrijos diplomatijos vadovas.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

Išvakarėse Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pareiškė, kad ES pasirengusi bet kokiems įvykiams Ukrainoje, bet vis dar pasikliauna diplomatija.

Anksčiau Briuselis pranešė, kad bloko užsienio reikalų ministrai pirmadienį aptars padėtį Ukrainos ir Rusijos pasienyje, tačiau sankcijų klausimo nesvarstys. 

„Nesvarstysime sankcijų, kurios būtų įvestos Rusijai Ukrainos užpuolimo atveju, kol užpuolimas neįvyko. Tačiau jei taip nutiks, sankcijos atsidurs ant stalo, bus aptartos ir priimtos per labai trumpą laiką. Be to, iki to laiko jos bus suderintos su mūsų partneriais“, – penktadienį per spaudos konferenciją kalbėjo vienas ES aukšto rango pareigūnas.

Kaip sankcijų įvedimo priežastį jis įvardijo „rusų pajėgų įsiveržimą į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamą teritoriją“.

Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį pareiškė, kad ir be Rusijos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimo Ukraina jau yra užpulta, todėl ES turi pradėti kalbėti apie sankcijas Kremliui.

„Ukraina jau yra užpulta, todėl apie sankcijas kalbėti turime pradėti jau dabar, nelaukiant karinės atakos“, – prieš Briuselyje vyksiantį ES Užsienio reikalų tarybos posėdį žurnalistams sakė ministras.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad dar per anksti organizuoti Rusijos lyderio Vladimiro Putino ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimą, Paryžiui paskelbus apie tokio susitikimo, kuriuo būtų siekiama išsklaidyti įtampą dėl Ukrainos, galimybę.

„Dar per anksti kalbėti apie kokius nors konkrečius planus dėl kokių nors viršūnių susitikimų organizavimo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Be abejo, esant būtinybei Rusijos ir JAV prezidentai bet kurią akimirką gali nuspręsti dėl telefoninių ar asmeninių kontaktų“, – sakė D.Peskovas, bet pridūrė, kad kol kas nėra „jokių konkrečių planų“.

Į patikslinamąjį klausimą, ar Kremlius tikėtinu laiko būtent dviejų prezidentų susitikimą, D.Peskovas atsakė: „Susitikimas įmanomas, jei valstybės vadovai nuspręs, kad jis tikslingas. Šiuo metu esama tikslaus ir konkretaus suvokimo, kad būtina tęsti dialogą ministrų lygiu.“

Prancūzija, anksčiau pasiūliusi surengti JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimą, pirmadienį sakė matanti šansą išspręsti krizę dėl Rusijos pajėgų sutelkimo prie Ukrainos sienų. 

„Yra diplomatinės vilties“ ir ją „atgaivino prezidentas“ Emmanuelis Macronas, pasiūlęs JAV ir Rusijos viršūnių susitikimą, televizijai LCI sakė prancūzų Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as.

„Jei vis dar yra šansas išvengti karo, išvengti konfrontacijos ir surasti politinį bei diplomatinį sprendimą, tuomet mums reikia juo pasinaudoti“, – sakė C.Beaune'as. 

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį pareiškė, kad ir be Rusijos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimo Ukraina jau yra užpulta, todėl Europos Sąjunga (ES) turi pradėti kalbėti apie sankcijas Kremliui.

„Ukraina jau yra užpulta, todėl apie sankcijas kalbėti turime pradėti jau dabar, nelaukiant karinės atakos“, – prieš Briuselyje vykstantį ES Užsienio reikalų tarybos posėdį žurnalistams teigė ministras.

15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock kaltina Rusiją žaidžiant „neatsakingą“ žaidimą su žmonių gyvybėmis Rytų Ukrainoje, skelbia „Reuters“.

Ministrė taip pat paragino Rusiją grįžti prie derybų stalo. Ji teigė, kad Rusija sukėlė esamą krizę prie Ukrainos sienų, tad Rusija ir turi padėti ją išspręsti.

A.Baerbock apie tai kalbėjo Briuselyje, kai atvyko į susitikimą su ES šalių lyderiais.

Vokietijos aviakompanija „Lufthansa“ ir Šveicarijos oro bendrovė „Swiss Air“ nuo pirmadienio laikinai stabdo skrydžius į Kijevą dėl paaštrėjusios padėties Ukrainos ir Rusijos pasienyje, pranešė britų visuomeninis transliuotojas BBC.

„Keleivių ir įgulos saugumas visada yra mūsų svarbiausias prioritetas“, – „Swiss Air“ atstovą citavo BBC.

Bendrovės nuotr./Oro bendrovės „Lufthansa“ lėktuvas

Panašų pareiškimą paskelbė ir „Lufthansa“. Bendrovė taip pat sustabdė reguliarius skrydžius į Odesą, bet toliau skraidins į vakarinį Lvivo miestą. 

„Lufthansa“ ir „Swiss Air“ sprendimas nutraukti skrydžius šiomis kryptimis turėtų galioti iki šio mėnesio pabaigos.

Vasario 12-ąją Nyderlandų oro linijos KLM pirmosios iš didžiųjų oro bendrovių neribotam laikui sustabdė skrydžius į Ukrainos sotinę.

Vašingtonas ir kitos Vakarų sostinės sako, kad Rusija, prie Ukrainos sienų sutelkusi daugiau kaip 150 tūkst. karių, yra pasirengusi bet kuriuo metu pradėti visapusišką puolimą.

Baltarusijoje esantys Rusijos kariai į savo bazes grįš tuomet, kai tam bus „objektyvi būtinybė“, nurodo „Reuters“, cituodama Baltarusijos Gynybos ministeriją.

Pirmadienį institucija paskelbė, kad karių išvedimas iš Baltarusijos priklausys nuo to, ar NATO pajėgos atsitrauks nuo Baltarusijos ir Rusijos sienų.

Sekmadienį turėjo baigtis Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos, kuriose dalyvavo per 30 tūkst. Rusijos karių.

Valstijos įspėjo Jungtines Tautas, kad Rusija parengė ukrainiečių, kuriuos invazijos atveju reikia „nužudyti ar nusiųsti į stovyklas“, sąrašą, rodo JT vyriausiajai žmogaus teisių komisarei nusiųstas laiškas.

Laiško tekstą sekmadienį gavo naujienų agentūra AFP.

Laiške sakoma, kad Vašingtonas yra „labai susirūpinęs“, ir įspėjama dėl galimos „žmogaus teisių katastrofos“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Rusijos karinė technika

Jungtinės Valstijos turi „patikimos informacijos, rodančios, kad Rusijos pajėgos sudarinėja... ukrainiečių, kuriuos po karinės okupacijos reikia nužudyti arba nusiųsti į stovyklas, sąrašus“, rašoma laiške JT vyriausiajai žmogaus teisių komisarei Michelle Bachelet.

„Taip pat turime patikimos informacijos, kad Rusijos pajėgos tikriausiai naudos letalias priemones taikiems protestams vaikyti ar [norėdamos] kitaip atremti įsivaizduojamo civilių gyventojų pasipriešinimo taikias apraiškas“, – sakoma laiške, pasirašytame JAV ambasadorės JT Ženevoje Bathshebos Nell Crocker (Batšebos Nel Kroker).

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šiuos pranešimus pavadino išsigalvojimu ir netiesa.

JAV žiniasklaida citavo anoniminius šaltinius, sakiusius, jog Vašingtonas praėjusią savaitę gavo žvalgybinės informacijos, kad Kremlius jau davė savo pajėgoms įsakymą pulti Ukrainą. Baltieji rūmai, Pentagonas ir JAV Valstybės departamentas to agentūrai AFP nepatvirtino.

Vienos amerikiečių bendrovės iš palydovų darytos nuotraukos rodo naujų Rusijos karių dislokavimą prie Ukrainos sienų.

Sekmadienį padarytose nuotraukose matyti „daug naujų karių ir šarvuotosios technikos“ – technika ir kariai juda iš esamų karinių objektų į miškus ir laukus maždaug 15–30 km nuo Rusijos sienos su Ukraina, sakoma sekmadienį vakare atsiųstame bendrovės „Maxar“ elektroniniame laiške.

Vasario 13 dieną ir šį sekmadienį padarytų nuotraukų analizė rodo karių ir technikos judėjimą netoli trijų vietovių Rusijos pietvakariuose – prie Soločių, Valuikų ir Belgorodo, nurodė Kolorade įsikūrusi bendrovė.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, remdamasis šalies žvalgybininkais, sekmadienio vakarą pranešė, kad iš apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų į Rusiją „evakuojami“ gyventojai netrukus grįžta namo, nes už sienos jais niekas nesirūpina – nepamaitina ir neapgyvendina.

„Idėja, kad Ukrainos piliečiai masiškai gabenami į Rusijos Federaciją, yra farsas. Šiandien jie išvežė kelis tūkstančius. Dabar mūsų žvalgyba gavo tikslios informacijos, kad žmonės patys grįžta namo – jų nemaitina, neapgyvendina“, – kalbėjo O.Reznikovas.

Anksčiau nepriklausomas rusų laikraštis „Novaja gazeta“ pranešė, kad šimtai iš Donbaso išvežtų žmonių turėjo visą naktį praleisti šaltuose autobusuose, sustojusiuose Rusijos Rostovo regione.

JAV ambasada Maskvoje vėlai sekmadienį įspėjo amerikiečius dėl galimų teroristinių išpuolių viešose vietose Rusijoje, įskaitant pasienį su Ukraina, kur Kremlius sutelkė gausias pajėgas potencialiam įsiveržimui.

„Žiniasklaidos šaltinių duomenimis, būta grasinimų surengti išpuolių prekybos centruose, geležinkelio ir metropoliteno stotyse bei kitose viešose vietose didžiuosiuose miestuose“, – rašoma ambasados paskelbtame pranešime.

Diplomatinė atstovybė konkrečiai nenurodė, kokiais pranešimais remiasi.  

Ambasada perspėjo, kad išpuolių grėsmės esama Maskvoje ir Sankt Peterburge, „taip pat išaugusios įtampos rajonuose palei Rusijos sieną su Ukraina“.

Vašingtonas ir kitos Vakarų sostinės sako, kad Rusija, prie Ukrainos sienų sutelkusi daugiau kaip 150 tūkst. karių, yra pasirengusi bet kuriuo metu pradėti visapusišką puolimą.

Ambasada rekomenduoja Rusijoje esantiems amerikiečiams „vengti žmonių susibūrimų“ ir „turėti parengtą evakuacijos planą, nesikliaujant JAV vyriausybės pagalba“.

JAV prezidento Joe Bideno administracija parengė preliminarų sankcijų Rusijai paketą, įskaitant draudimą JAV bankams tvarkyti stambių Rusijos bankų operacijas, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais.

Agentūros pašnekovų teigimu, apribojimai numatyti Rusijos „invazijos“ atveju į Ukrainos teritoriją. Šios priemonės turėtų pakenkti Rusijos ekonomikai, nutraukiant šalių bankų „korespondentinius“ ryšius, kurie yra pasaulinių pinigų srautų pagrindas.

Be to, agentūros šaltiniai teigia, kad Vašingtonas taip pat ketina paskelbti sankcijas tam tikriems Rusijos asmenims ir įmonėms, įtraukdamas juos į juodąjį sąrašą, dėl ko jie bus pašalinti iš JAV bankų sistemos, bus uždrausta su jais prekiauti amerikiečiams ir bus įšaldyti jų aktyvai JAV.

Apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos vadovas Leonidas Pasečnikas pasirašė potvarkį dėl savanoriškos vyrų, vyresnių nei 55 metų, mobilizacijos, praneša Rusijos naujienų agentūra TASS.

Dokumente rašoma, kad vasario 19-osios mobilizacijos potvarkis bus papildytas punktu: „Šaukti į karinę tarnybą vyrus, vyresnius nei 55 metų amžiaus, savanoriška tvarka“.

Šeštadienį buvo paskelbta mobilizacija visų vyrų nuo 18 iki 55 metų.

Vasario 20-ąją per parą Rusijos remiamų separatistų pajėgos 80 kartų atidengė ugnį, nuo šios dienos pradžios – 8 kartus, praneša Ukrainos kariuomenė.

 „Per praėjusią parą, vasario 20 d., iš Rusijos Federacijos ginkluotųjų junginių pusės užfiksuota 80 pažeidimų, iš kurių 72 buvo naudojant Minsko susitarimais uždraustą ginkluotę“, – teigiama pranešime.

Pasak pranešimo, vienas karys patyrė vidutinio sunkumo sužalojimus dėl skeveldrų ir yra medicinos įstaigoje. Jo sveikatos būklė  patenkinama. Iš minosvaidžių ir artilerijos šaudyta du kartus į Talakovką ir Vodianoje,  Piščeviką,  Krasnogorovką, Memrią, ir Stanycią Luhanską.  

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen atskleidė kai kuriuos sankcijų, su kuriomis susidurs Maskva, jei Rusija įsiverš į Ukrainą, bruožus, praneša „Reuters“.

Komisijos pirmininkė pareiškė, kad Rusija bus atskirta nuo tarptautinių finansų rinkų ir negalės gauti pagrindinių eksporto prekių.

„Rusija iš esmės bus atskirta nuo tarptautinių finansų rinkų“, – sakė U.von der Leyen.

Sankcijos bus taikomos „visoms prekėms, kurių Rusijai skubiai reikia modernizuoti ir diversifikuoti savo ekonomiką ir kurias mes gaminame... joms nėra pakaitalo“, pabrėžė ji.

Vakarų lyderiai kol kas atsisako atskleisti sankcijas, dėl kurių susitarė, jei Rusija įsiveržtų. Jie pranešė tik apie karinį atsaką ir pažadėjo precedento neturinčias ekonomines sankcijas.

U.von der Leyen atmetė šeštadienį išsakytus Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimus nedelsiant taikyti sankcijas, nes jei Rusija įsiverš, jau bus per vėlu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

„Judėjimas link sankcijų yra toks didžiulis ir reikšmingas, kad mes žinome, jog visada turime suteikti Rusijai galimybę grįžti prie diplomatijos ir prie derybų stalo, – sakė ji. – Tas langas vis dar atviras“. U.von der Leyen taip pat pažymėjo, kad Rusijos silpnybė yra jos priklausomybė nuo iškastinio kuro eksporto. „Jis sudaro du trečdalius eksporto (Rusijos – red.), nuo to priklauso pusė Rusijos biudžeto“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė.

Apie viršūnių susitikimą paskelbta netrukus po E.Macrono antro per vieną dieną pokalbio su V. Putinu.

Per pirmąjį, valandos ir 45 minučių pokalbį telefonu V.Putinas kaltino Kijevą dėl karinės padėties Rytų Ukrainoje paaštrėjimo, tačiau sakė, kad reikia intensyvinti diplomatines pastangas rasti sprendimą.

„Rusijos prezidentas pažymėjo, kad eskalacijos priežastis yra Ukrainos saugumo pajėgų vykdomos provokacijos“, – pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas

V.Putinas per pirmąjį sekmadienio pokalbį pakartojo, kad „Jungtinės Valstijos ir NATO turi rimtai žiūrėti į Rusijos reikalavimus dėl saugumo garantijų“.

Tačiau prezidentai taip pat sutarė, kad „reikia teikti pirmenybę diplomatiniam tebesitęsiančios krizės sprendimui ir daryti viską, kad jis būtų pasiektas“, pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Antrą kartą – vėlai sekmadienį – Prancūzijos ir Rusijos prezidentai telefonu kalbėjosi valandą, pranešė Eliziejaus rūmai. Netrukus po to buvo paskelbta apie viršūnių susitikimą.

Anksčiau JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas sakė, kad Rusija tebėra „ant invazijos slenksčio“.

JAV žiniasklaida citavo anoniminius šaltinius, sakiusius, jog Vašingtonas praėjusią savaitę gavo žvalgybinės informacijos, kad Kremlius jau davė savo pajėgoms įsakymą pulti Ukrainą. Baltieji rūmai, Pentagonas ir JAV Valstybės departamentas to agentūrai AFP nepatvirtino.

Vienos amerikiečių kompanijos iš palydovų darytos nuotraukos rodo naujų Rusijos karių dislokavimą prie Ukrainos sienų.

E.Macronas taip pat pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis paragino tuojau pat nutraukti ugnį ir atnaujinti derybas.