Rusijos propaganda neaplenkia ir vaikų: investuoja į švietimą, kad neliktų kritinio mąstymo

Antradienį Rusijos švietimo ministerija pristatė naujausius istorijos vadovėlius su skyriais apie vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje, Krymo aneksiją ir Vakarų sankcijas. Kritikai sako, kad šis žingsnis yra dalis nuolatinių pastangų indoktrinuoti moksleivius ir slopinti bet kokį nepriklausomą mąstymą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visada tvirtino, kad neišprovokuota Maskvos agresija prieš Ukrainą – tai pastangos išvaduoti šalį nuo „nacistinio režimo“ ir Vakarų įtakos. Jis net užsiminė, kad nepriklausomos Ukrainos nėra, o teigė, kad šalis tradiciškai yra Rusijos dalis ir kad rusai ir ukrainiečiai yra „viena tauta“.

Naujuosiuose vadovėliuose pritariama šiam pasakojimui ir pateikiami žemėlapiai, kuriuose okupuoti Ukrainos regionai vaizduojami kaip Rusijos dalis. Valstybinės žiniasklaidos paskelbtose knygų nuotraukose matyti, kad jose Ukraina vadinama „ultranacionalistine valstybe“, kurioje persekiojama bet kokia kitokia nuomonė ir „viskas, kas rusiška, skelbiama priešiška“.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos švietimo ministras Sergėjus Kravcovas

Kitur autoriai mokiniams sako, kad ieškodami informacijos apie Ukrainą internete jie turėtų prisiminti, jog egzistuoja „pasaulinė inscenizuotų vaizdo įrašų ir suklastotų nuotraukų bei vaizdo įrašų gamybos pramonė“.

Rusijos švietimo ministras Sergejus Kravcovas pirmadienį valstybinei žiniasklaidai tvirtino, kad vadovėliuose yra skyriai „apie specialiosios karinės operacijos pradžios priežastis, specialiosios karinės operacijos tikslą, denacifikaciją, demilitarizaciją [ir] naujų regionų įjungimą į Rusijos Federaciją“.

S.Kravcovas taip pat pažadėjo atnaujinti vadovėlius pasibaigus karui, „kai tik laimėsime", pranešė „RIA Novosti“.

Londono universitetinio koledžo lyginamosios politikos docentė Katerina Tertyčnaja pažymėjo, kad naujieji vadovėliai „neatsirado netikėtai“.

Ekspertė: [Šios pamokos] skirtos šešiamečiams mokiniams, kad pateisintų invaziją ir sukurtų paramą karo simboliams.

„Nuo 2014 m. Rusijoje suintensyvėjo mokyklų indoktrinacijos pastangos per vadovėlius, mokymo programos turinį ir popamokinę veiklą“, – sakė ji, cituodama kartu su keliais kolegomis atliktą tyrimą, kuris parodė, kad po 2014 m. Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos padidėjo spaudimas mokytojams propaguoti patriotinį Rusijos istorijos naratyvą.

Šios pastangos tapo dar didesnės po to, kai Maskva pernai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Rugsėjo mėnesį Švietimo ministerija pradėjo įgyvendinti naują programą, skirtą visų amžiaus grupių mokiniams, pavadintą „Pokalbiai apie svarbius dalykus“.

Kaip teigiama Švietimo ministerijos pranešime, paskaitų ciklu siekiama ugdyti „patriotizmą, meilę ir tarnystę tėvynei“ jau šešerių metų vaikams.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos karys su vaikais kariniame parade

Į programą įtraukti iš anksto įrašyti aukščiausių Rusijos pareigūnų, įskaitant užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą ir Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovą patriarchą Kyrilą, vaizdo kreipimaisi. Temų įvairovė yra plati, tačiau tarp jų galima rasti tokias kaip „Susivienijimas su Krymu“, „Tradicinės šeimos vertybės“ ir „Rusija yra branduolinės pramonės lyderė“.

Kai kuriose pamokose aptariami Rusijos praeities pasiekimai, pavyzdžiui, kosmoso tyrinėjimai, tačiau daugelyje pamokų kalbama apie jos, kaip kitų šalių „gynėjos“, vaidmenį pasaulyje.

Istorikas: švietimo pokyčiai yra dalis platesnio masto Rusijos nacionalinės kultūros transformacijos į „hiperpatriotinę, hipernacionalistinę ir labai išskirtinę mažumų ir visko, kas laikoma ne rusišku, atžvilgiu“.

„[Šios pamokos] skirtos šešiamečiams mokiniams, kad pateisintų invaziją ir sukurtų paramą karo simboliams“, – pridūrė K.Tertyčnaja.

Vienoje medžiagoje teigiama, kad „Rusija yra šalis, gerbianti kitų šalių laisvę ir suverenitetą", ir prašoma mokinių pateikti „pavyzdžių, kaip Rusija gina kitų šalių suverenitetą“.

Tuo tarpu istorikas Ianas Garneris, CNN teigė, jog švietimo pokyčiai yra dalis platesnio masto Rusijos nacionalinės kultūros transformacijos į „hiperpatriotinę, hipernacionalistinę ir labai išskirtinę mažumų ir visko, kas laikoma ne rusišku, atžvilgiu“.

„Viską – istoriją, socialinius mokslus, pilietiškumą, net geografiją, sportą – viską galima įsprausti į šią siaurą dėžutę „Rusija prieš pasaulį“, – pabrėžė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Vaikai Rusijos okupuotose teritorijose

„Režimas investuoja į švietimo reformas, kurios neleidžia kritiškai mąstyti, slopina kritiką, nesutikimą ar bet kokios formos kritinį mąstymą“, – dėstė K.Tertyčnaja.

Nuo karo pradžios buvo sunaikinti bet kokie laisvos spaudos likučiai. Vakarietiški leidiniai ir socialinės žiniasklaidos svetainės internete buvo blokuojami, o disidentai, nepriklausomi žurnalistai ir visi, kurie šalies viduje pasisakė prieš V.Putino režimą, buvo nutildyti.

Netrukus po karo pradžios praėjusiais metais buvo priimtas įstatymas, pagal kurį „melagingos“ informacijos apie invaziją skleidimas buvo laikomas neteisėtu. Nepriklausomos žmogaus teisių stebėsenos organizacijos „OVD-Info“ duomenimis, už protestus prieš karą Rusijoje buvo sulaikyta beveik 20 tūkst. žmonių.

Istorikas: valstybė turi viską savo pusėje, ji turi pinigų, turi organus, turi lazdą, kuria gali įkalinti tėvus, prieštaraujančius tam, kas vyksta mokyklose, turi lazdą, kuria gali priversti mokytojus tylėti.

„Mes matėme daug pavyzdžių, kai mokytojai turėjo atsistatydinti (iš darbo), nes bandė nukrypti nuo to, ką nurodė valdžia, arba vaikai patys buvo atimami iš tėvų, nes išreiškė valdžios pozicijai prieštaraujančią nuomonę“, – pasakojo K.Tertyčnaja.

Toks visiškas žodžio laisvės suvaržymas reiškia, kad Rusijoje nėra jėgos, galinčios pasipriešinti mokyklinei propagandai. Nors yra daugybė pogrindinių iniciatyvų, daugiausia organizuojamų rusų emigrantų, nė viena iš jų neturi tokio masto, kad galėtų ką nors pakeisti.

„AFP“/„Scanpix“/Rusų berniukas

„Valstybė turi viską savo pusėje, ji turi pinigų, turi organus, turi lazdą, kuria gali įkalinti tėvus, prieštaraujančius tam, kas vyksta mokyklose, turi lazdą, kuria gali priversti mokytojus tylėti, tačiau šios opozicinės grupės neturi nieko, todėl viskas, ką jos daro, yra lašas vandenyje prieš šį didžiulį sąmokslo teorijų ir nacionalizmo milžiną“, – pažymėjo istorikas I.Garneris.

Nuo pat atėjimo į valdžią 2000 m. V. Putinas visuomet pabrėžė švietimo svarbą ir programas jaunimui, stumdamas reformas, teigė K.Tertyčnaja.

„Tai ilgalaikė Kremliaus investicijų politika, jiems rūpi jaunoji karta ir tai, kaip ji mato valstybę ir kaip su ja bendrauja. Ir tai ne tik Rusija. Žinome, kad autokratai investuoja į švietimą, nes nori užtikrinti, kad mokiniai būtų socializuoti taip, kad atitiktų tai, ko jie nori“, – sakė ji.

Ji teigė, kad Čikagos universiteto žurnale „Journal of Political Economy“ paskelbti tyrimai rodo, jog net ir nedideli mokymo programos pokyčiai gali lemti didelius pokyčius visuomenėje.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Kinijoje atlikti tyrimai rodo, kad net ir nedideli vadovėlių pakeitimai turi įtakos žmonių mąstymui ir jų santykiui su valdžia. Mokiniai, susidūrę su naujais vadovėliais Kinijoje, tapo skeptiškesni laisvosios rinkos atžvilgiu, pavyzdžiui, ekonomikos srityje, ir labiau palaikė vyriausybę“, – aiškino specialistė.

I.Garneris sutiko, kad Kremlius žaidžia ilgą žaidimą keisdamas mokymo programas, skatindamas nacionalistinę popkultūrą ir finansuodamas įvairias karines jaunimo grupes.

„Visa tai ne tik skatina vaikus nusigręžti nuo opozicijos ir minties, kad Rusija neturi ateities ir kad karas yra beprasmis, bet ir skatina vaikus pritarti militarizmui ir entuziastingai stoti į Rusijos karines pajėgas“, – reziumavo jis.

Praėjusį rugsėjį Rusijos pastangos mobilizuoti šimtus tūkstančių piliečių kovoti Ukrainoje sukėlė chaosą ir pyktį ir paskatino daugybę rusų bėgti į pasienį.

„Vyriausybė nenori, kad tai pasikartotų“, – pridūrė istorikas.