Rusijos propagandininkai vėl ieško „rusų genocido“ Ukrainoje

Internete pastaruoju metu aktyviai platinama publikacija gana nedviprasmišku pavadinimu: „Rusų gyventojų genocidas Ukrainoje“. Autorius teigia, neva Ukrainos valdžia jau seniai šalyje vykdo genocido politiką. Tačiau straipsnyje nepateikiama jokių tai patvirtinančių faktų.
Karas Ukrainoje
Karas Ukrainoje / „Shutterstock“

Vėl „fašistai“ ir „banderovcai“

Paskelbtoje publikacijoje teigiama:

„Deja, kaimyninėje Rusijoje, kuri po SSRS žlugimo taip pat išgyveno ne pačius geriausius metus, tiesiog nepastebėjo (tik kai kurie patriotai, valstybininkai, kurių nematė liberalioji visuomenė), kaip Malorosiją vakariečiai ir „ukrainiečiai“ pavertė rusų koncentracijos stovykla, kurioje buvo vykdomas sistemingas genocidas, prisidengiant kova su sovietiniu paveldu, totalitarizmu ir desovietizacija.

Kartu su desovietizacija tuo pat metu buvo vykdoma visapusiška „Ukrainos“ derusifikacija.

Buvo visiškai perrašoma visos Rusijos istorija, naikinami nacionaliniai ir kultūros paminklai, persekiojamas tautinis tikėjimas, draudžiama ir ribojama rusų kalba (didžiosios daugumos „ukrainiečių“ gimtoji kalba).

Vyko prievartinis žmonių tautybės keitimas – buvo užbaigtas „ukrainietiškos chimeros“ kūrimo procesas, kai rusų tautybės žmonės, daugelį kartų buvę rusais, buvo paversti „ukrainiečiais“.

Karas Ukrainoje / Alexey Pavlishak / REUTERS
Karas Ukrainoje / Alexey Pavlishak / REUTERS

Iškraipo sąvoką

1948 m. gruodžio 9 d. priimtoje Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, genocidas apibrėžiamas taip:

„Konvencijoje genocidu laikoma toliau išvardyta veika, kuria siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, būtent:

a) tos grupės narių žudymas;

b) rimtų fizinių ar psichikos sužalojimų darymas tos grupės nariams;

c) tyčinis sudarymas tai grupei tokių gyvenimo sąlygų, kuriomis apgalvotai siekiama fiziškai sunaikinti ją visą ar jos dalį;

d) priemonių, kuriomis siekiama riboti tai grupei priklausančių žmonių gimstamumą, panaudojimas;

e) prievartinis vienos tokios grupės vaikų perdavimas kitai.

Akivaizdu, kad nė vienoje iš Konvencijos pastraipų nekalbama apie kovą prieš kokį nors „paveldą“ arba apie žmonių „atvertimą“ į kitą etninę ar etnokultūrinę tapatybę (kad ir ką tai reikštų).

Vienintelė nuostata – „e“ punktas – kuri gali būti susijusi su tapatybės keitimu, yra susijusi su vaikų paėmimu ir perdavimu auklėti kitai „žmonių grupei“.

Tačiau net cituoto straipsnio apie „genocidą“ autorius tuo nekaltina Ukrainos pusės.

Taip pat nepavyko rasti jokių patikimų įrodymų, kad tokie nusikaltimai buvo įvykdyti Ukrainoje.

Bet kuriuo atveju genocido nusikaltimas visada yra smurtinis nusikaltimas, pradedant masinėmis žudynėmis ir baigiant kankinimo sąlygų egzistavimui sudarymu. O nacionaliniai, etniniai ar rasiniai požymiai turėtų būti lemiami renkantis aukas.

Jei šių kriterijų nėra, kaltinimas genocidu teisiniu požiūriu yra nepagrįstas.

Iki 2014 m. „paveldo“ niekas nelietė

Tačiau teiginiai apie „kovą su paveldu“, kuri neva Ukrainoje vyko dešimtmečius, atrodo gana keistai, jei atkreiptume dėmesį į tai, kad Ukrainos Konstitucijoje specialiai numatytas rusų kalbos statusas:

„Ukraina garantuoja laisvą rusų kalbos ir kitų Ukrainos tautinių mažumų kalbų plėtrą, vartojimą ir apsaugą.

Valstybė skatina tarptautinio bendravimo kalbų studijas.

Kalbų vartojimą Ukrainoje garantuoja Konstitucija ir nustato įstatymai“.

Tam tikruose Ukrainos regionuose, kurie dabar neva „ginami“ taip bandant pateisinti invaziją į Ukrainą, išvis nebuvo skatinama atsisakyti rusų kalbos, paliekant pasirinkimo laisvę.

Pavyzdžiui, 2014 m. aneksijos išvakarėse Krymo mokyklose rusų kalba mokėsi 189 132 mokiniai, arba 90,7 proc., ukrainiečių kalba – 1 589 mokiniai (6,5 proc.), o Krymo totorių kalba – 5 551 mokinys (2,7 proc.).

Vargu ar galima kalbėti apie kažkokią priverstinę ukrainizaciją regione, kuriame mažiau nei 7 proc. mokinių valstybinėse mokyklose mokosi ukrainiečių, o daugiau nei 90 proc. mokinių – rusų kalba.

Akivaizdu, kad visi teiginiai apie rusų (kaip etninės grupės ar tautybės) genocidą dabartinėje Ukrainoje neturi jokio pagrindo.

„Shutterstock“/Karas Ukrainoje
„Shutterstock“/Karas Ukrainoje

15min verdiktas: melas. Tai melaginga informacija, pateiktas požiūris tiesiogiai prieštarauja žinomiems patikimiems faktams.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais