Sovietų Sąjunga Lietuvą, Latviją ir Estiją kažkada aneksavo panašiai kaip 2014 m. pavasarį Rusija pasielgė su Krymu. Kai kurie ekspertai ir šiandien baiminasi, kad po Ukrainos Vladimiro Putino žvilgsnis nukryps į Baltijos šalis. Tokios nuomonės laikosi ir Didžiojoje Britanijoje dirbantis politikos ekspertas Igoris Sutiaginas.
„Manau, kad galėtų įvykti kažkas, tik ne tokiu mastu kaip Rytų Ukrainoje. Bet jie (Kremlius) vis dar gali bandyti sukurti dar vieną (nestabilumo) židinį – šį kartą NATO teritorijoje“, – įsitikinęs I.Sutiaginas ir pridūrė, kad tokią agresyvią Maskvos laikyseną skatina noras nukreipti Rusijos piliečius nuo ekonominių problemų šalies viduje.
Labai sunku prognozuoti būsimus įvykius, – tikina L.Linkevičius.
„Iš mūsų praeities žinome, kokia agresyvi gali būti Rusija, jeigu agresijai Vakarai neužkerta kelio aiškiais ir griežtais veiksmais“, – tikina Estijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Michelsonas.
Narystė NATO Baltijos šalims suteikia pasitikėjimo. Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, neseniai vykusiame NATO viršūnių susitikime Velse aljanso lyderiai priėmė teisingus sprendimus. Tačiau ministras pripažįsta, kad šiuo metu Lietuva yra tokioje situacijoje, kuomet gali tikėtis bet ko.
„Labai sunku prognozuoti būsimus įvykius“, – tikina L.Linkevičius.
Tiek Baltijos šalyse, tiek Vakaruose daug kas svarsto, kaip toli Rusija drįs žengti. Vis dėlto, kai kurie ekspertai įsitkinę, kad Vakarų šalys nerizikuos branduoliniu karu su Rusija dėl Baltijos šalių saugumo.
„Bijau, kad V.Putinas neiškeltų etninių mažumų Estijoje klausimo“, – nuogąstauja Vašingtono strateginių ir tarptautinių studijų centro profesorius Andrew Michtas. Rusija jau anksčiau suprato, kad strategija „skaldyk ir valdyk“ puikiai veikia ir dabar ji gali būti panaudota tam, kad būtų suardyta NATO vienybė.
Lietuvos atžvilgiu egzistuoja rizika, kad Rusija gali organizuoti su Karaliaučiaus sritimi susijusį incidentą. Tai gali būti diversija į Rusijos anklavą vedančioje geležinkelio linijoje Lietuvos teritorijoje arba Karaliaučius srities gyventojų „sukilimo“ suorganizavimas. Norėdamas „įvesti tvarką“, Kremlius ten pasiųstų karius.
Rusijos pareigūnai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl neva pažeidžiamų rusakalbių Baltijos šalių gyventojų teisių. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas patikino: „Mes nieko nediskriminuojame. Viskas, ką mes girdime iš Rusijos politikų, yra gryna propaganda ir skundai dėl Sovietų Sąjungos žlugimo“.
Rusija jau anksčiau suprato, kad strategija „skaldyk ir valdyk“ puikiai veikia ir dabar ji gali būti panaudota tam, kad būtų suardyta NATO vienybė.
Latvijos situacija yra kiek keblesnė dėl didžiausios tarp Baltijos šalių rusakalbių gyventojų dalies. Spalį daugiausiai balsų rinkimuose į vietos parlamentą surinkusios prorusiškos partijos „Santarvės centras“ vadovas Nilas Ušakovas tikino: „Pažvelgę į tai, kas atsitiko Kryme ir Ukrainoje, manau, kad turime unikalią galimybę pertvarkyti kai kuriuos dalykus, kuriuos per pastaruosius kelis dešimtmečius padarėme negerai“.
Politikos ekspertai mano, kad rusų diasporos Baltijos šalyse padėtis tokia pati, kaip ir kitose Europos valstybėse. Dalis vietos rusų jaučia nusivylimą dėl to, kad Sovietų Sąjungos laikais priklausė daugumai, o po jos subyrėjimo tapo etnine mažuma nepriklausomybę atkūrusiose šalyse.
Vis dėlto, Rusijos karių desanto arba „žaliųjų žmogeliukų“ siautėjimo Baltijos šalyse tikimybė nėra didelė. Nuo Baltijos šalių įstojimo į NATO, Rusija jų atžvilgiu prisilaiko atsargumo pozicijos. Tačiau nereikia pamiršti ir to, kad V.Putinas kartais elgiasi visiškai neracionaliai.
