Rusijos sąjungininkės Kinija ir Indija ragina pradėti derybas dėl karo Ukrainoje nutraukimo

Po savaitę trukusio spaudimo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Rusijos užsienio reikalų ministras išėjo į Generalinės Asamblėjos tribūną ir išsakė ugningą priekaištą Vakarų valstybėms dėl, jo žodžiais tariant, „groteskiškos“ kampanijos prieš rusus.

Tačiau nė viena didžioji valstybė nepuolė palaikyti Rusijos, įskaitant Kiniją, kuri likus kelioms dienoms iki vasario mėnesį prasidėjusios invazijos į Ukrainą pažadėjo palaikyti „nenutraukiamą“ ryšį su prezidentu Vladimiru Putinu.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi paragino Rusiją ir Ukrainą „neleisti, kad krizė išsiplėstų“ ir paveiktų besivystančias šalis.

„Kinija remia visas pastangas, kuriomis siekiama taikiai išspręsti Ukrainos krizę. Neatidėliotinas prioritetas – sudaryti palankesnes sąlygas deryboms dėl taikos“, – šeštadienį sakė Wangas.

„Esminis sprendimas – spręsti teisėtus visų šalių saugumo klausimus ir kurti subalansuotą, veiksmingą ir tvarią saugumo architektūrą.“

Vizito Jungtinėse Tautose metu Wang Yi susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba per pirmąsias jų derybas nuo karo pradžios.

Anksčiau šį mėnesį per susitikimą su savo kolega Xi Jinpingu V.Putinas pripažino Kinijos „susirūpinimą“ dėl Ukrainos.

JAV pareigūnus nuramino tai, ką jie laiko Kinijos konkrečios paramos karui trūkumu, ir sakė, kad Pekinas atsisakė prašymų atsiųsti karinės įrangos, todėl Rusija priversta pasikliauti Šiaurės Korėja ir Iranu, nes jos pačios atsargos mažėja.

Kinijos reakcija į Rusijos veiksmus atidžiai stebima, siekiant išsiaiškinti jos požiūrį į Taivaną – savivaldžią demokratinę šalį, į kurią Pekinas pretenduoja kaip į savo teritoriją.

Wang Yi tvirtai teigė, kad Kinija imsis „ryžtingų veiksmų“ prieš bet kokį kišimąsi, ir primygtinai tvirtino, kad pastangos sutrukdyti Taivano susivienijimui bus „sutraiškytos istorijos ratais“.

Indija, priešingai nei Kinija, palaiko šiltus santykius su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau ją sieja istoriniai ryšiai su Rusija, kuri yra tradicinė jos gynybos tiekėja.

„Ukrainoje tebesitęsiant konfliktui, mūsų dažnai klausia, kieno pusėje esame“, – sakė Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras.

„Kiekvieną kartą mūsų atsakymas yra tiesus ir sąžiningas – Indija yra taikos pusėje ir tvirtai joje liks, – sakė jis. - Esame toje pusėje, kuri ragina dialogą ir diplomatiją kaip vienintelę išeitį“.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per spaudos konferenciją atsisakė atsakyti, ar Kinija darė kokį nors spaudimą. Savo kalboje jis stengėsi kaltę suversti Vakarams.

„Oficiali rusofobija Vakaruose neturi precedento. Dabar jos mastas yra groteskiškas“, – generalinėje asamblėjoje sakė S.Lavrovas.

„Jie nevengia pareikšti ketinimų ne tik sukelti mūsų šaliai karinį pralaimėjimą, bet ir sunaikinti bei suskaldyti Rusiją.“

Pasak jo, Jungtinės Valstijos nuo pat Šaltojo karo pabaigos elgėsi taip, tarsi būtų „Dievo pasiuntinys žemėje, turintis šventą teisę nebaudžiamai veikti kur nori ir kada nori“, sakė S.Lavrovas.

Jis taip pat peikė Europos Sąjungą kaip „autoritarinį, griežtą, diktatorišką darinį“ ir sakė, kad bloko vadovybė privertė vienos valstybės narės vadovą – Kipro prezidentą Nicosą Anastasiadesą – atšaukti planuotą susitikimą su juo.

S.Lavrovas kritikavo Vakarus už tai, kad jie nebendrauja su Rusija, sakydamas, kad „mes niekada neatsitraukėme nuo kontaktų palaikymo“.

Vakarų valstybės svarsto galimybę taikyti tolesnes sankcijas po to, kai V.Putinas sušaukė rezervistus ir išsakė užslėptą grasinimą panaudoti branduolinį ginklą. Vakarai taip pat atsisakė pripažinti okupuotose teritorijose vykstančių referendumų dėl Rusijos aneksijos rezultatus.

Vakarų valstybės atkreipdamos dėmesį į tai, kad ketvirtadienį saugumo tarybos posėdyje jis pasirodė tik tam, kad pasakytų pastabas, o ne tam, kad išklausytų kitus.

Šeštadienį Generalinėje Asamblėjoje Rusija sulaukė vos vieno palaikymo balso. Malio laikinasis ministras pirmininkas pulkininkas Abdoulaye Maïga, paskirtas perversmo vadovų, pasveikino „pavyzdingą ir vaisingą bendradarbiavimą“ su Maskva.

Malio chunta palankiai įvertino Rusijos saugumo įmonę „Wagner Group“, nepaisant Vakarų kaltinimų dėl teisių pažeidimų, Prancūzijai išvedus karius, kuriems sunkiai sekėsi suvaldyti džihadistų sukilimą.