Rusijos leidinys „Fontanka“ teigia sužinojęs D.Trepovos apklausos detales. Anot jo, mergina pasakojo, kad skaitė Ukrainos „Telegram“ kanalus ir susipažino su vienu aktyvistu.
Jai esą buvo pasiūlytas redaktorės darbas vienoje Kyjivo žiniasklaidos priemonėje, tačiau tam ji turėjo atlikti „stažuotę“.
Pirmoji jos užduotis buvo nuvykti į knygyną „Listva“ ir susitikti su propagandistu V.Tatarskiu.
Tuomet esą per taksistą Maskvoje ji gavo „slaptą daiktą“, o pats taksi vairuotojas neva taip pat nežinojo, koks tai daiktas.
Kalbant apie savadarbį sprogstamąjį įtaisą, pranešama, kad jis taip pat buvo užsakytas per „Telegram“, už jį sumokėta, o šeimininkas anonimiškai pristatė jį reikiamu laiku, į reikiamas tarpininko rankas.
Grįžusi į Sankt Peterburgą ji nuotoliniu būdu gavo naują užduotį – susitikti su V.Tatarskiu kavinėje, kur vyko jo kūrybinis vakaras.
Tuomet ji esą gavo nurodymą perduoti statulėlę V.Tatarskiui, pasakyti ką nors apie „Wagner“ didvyrius, o toliau viską padarys kiti asmenys.
Kaip teigiama, nurodymus D.Trepovai siuntę asmenys nupirko jai bilietą iš Pulkovo oro uosto į Uzbekistaną, žadėdami, kad ji bus saugiai nugabenta iš Azijos į Ukrainą.
Pasak jos, apie bombą ji nežinojo, tik numanė, kad tai „kažkas negero“.
Ji buvo netoli sprogstamojo paketo ir mano, kad buvo „pakišta“.
15min atkreipia dėmesį, kad nepriklausomai patikrinti šios informacijos nėra galimybių.
Perspėjimas J.Prigožinui?
Balandžio 2 d. Rusijos Sankt Peterburgo miesto centre, kavinėje, anksčiau priklausiusioje „Wagner“ įkūrėjui Jevgenijui Prigožinui, nugriaudėjo sprogimas, per kurį žuvo „karo tinklaraštininkas“ V.Tatarskis ir buvo sužeista dar 30 žmonių.
Kitą dieną Rusijos saugumo pajėgos sulaikė Sankt Peterburgo gyventoją D.Trepovą, įtariamą propagandisto nužudymu.
Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas incidentą, per kurį žuvo V.Tatarskis, priskyrė vidaus neramumams.
Tą pačią dieną rusai paskelbė vaizdo įrašą su sulaikyta D.Trepova. Įraše ji prisipažįsta, kad į kavinę atsinešė statulėlę, kuri sprogo, tačiau esą vėliau pasakys, kas jai davė statulėlę.
JAV karo studijų instituto analitikai išsakė prielaidą, kad prie V.Tatarskio likvidavimo gali būti prisidėjusios Rusijos vidaus jėgos ir kad tai gali būti „įspėjimas“ J.Prigožinui.
Savo ruožtu Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad sprogimas Sankt Peterburge – teroristinis aktas ir kaltino dėl to Ukrainą.
Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas incidentą, per kurį žuvo V.Tatarskis, priskyrė vidaus neramumams.
„Vorai stiklainyje ėda vienas kitą, – vėlai sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ angliškai parašė M.Podoliakas. – Kada vidaus terorizmas taps vidaus politinių kovų instrumentu, buvo tik laiko klausimas.“
V.Tatarskis, kurio tikrasis vardas ir pavardė buvo Maksimas Fominas, turėjo daugiau nei 500 000 sekėjų „Telegram“ tinkle ir rėmė Rusijos kampaniją Ukrainoje. Jis reguliariai rengdavo pranešimus iš Ukrainos.
V.Tatarskis gimė Ukrainos rytiniame Donbaso regione, dirbo anglių šachtose, vėliau ėmėsi baldų verslo. Susidūręs su finansiniais sunkumais jis apiplėšė banką ir buvo nuteistas kalėti.
2014-aisiais Donbase kilus Rusijos remiamų separatistų sukilimui, kelios savaitės po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, jis pabėgo ir prisidėjo prie separatistų sukilėlių, kovojo fronto linijoje. Po kurio laiko V.Tatarskis ėmėsi rašyti tinklaraštį.
