„Visomis įmanomomis ir neįmanomomis priemonėmis įrodysiu, kad jis kaltas, net jei taip nėra“, – tai buvo pirmieji federalinio saugumo tarnybos tyrėjo žodžiai, kuriuos Arseno Džepparovo šeima išgirdo tyrėjo pavaldiniams įsibrovus pro vartus ir įėjus į kiemą. Minėtasis tyrėjas – FSB vyresnysis leitenantas Aleksandras Kompaneicevas.
Buvęs Ukrainos saugumo tarnybos agentas Kompaneicevas yra žinomas dėl Krymo žmogaus teisių gynėjo Emiro-Useino Kuku sumušimo ir arešto kurstymo ir kaip aktyvus „liudytojų“ verbuotojas Hizb ut-Tahrir bylose Kryme.
2016 m. balandžio mėnesį FSB pas Arseną Džepparovą apsilankė tris kartus. Pirmasis apsilankymas įvyko katilinėje, kurioje jis dirbo, likus dviem savaitėms iki jo arešto. Kompaneicevas, neišdėstęs jokių konkrečių sąlygų, liepė Džepparovui pateikti kaltinimus patvirtinančius įrodymus apie keturis jau suimtus asmenis, paminėtus Jaltos Hizb ut-Tahrir byloje. Arsenui atsisakius paklusti, FSB prašymu jis buvo atleistas iš darbo.
Antrasis apsilankymas įvyko po savaitės. Džepparovas važiavo į statybų aikštelę, kur papildomai uždarbiavo. Kita mašina išsiveržė į priekį tiesiai prieš kelių eismo policijos skyrių. Policija tuojau pat sustabdė Džepparovą, o pažeidėjų mašina sustojo šalia ir iš jos išlipusi grupelė jau pažįstamų FSB pareigūnų, iš kurių du buvo uniformuoti ir apsiginklavę automatiniais ginklais, pasišalino.
Pareigūnai liepė Džepparovui ir jo mašinoje sėdėjusiems keturiems pakeleiviams išlipti iš mašinos ir pradėjo ją apieškoti. Vienas iš pakeleivių bandė prieštarauti, bet sulaukė smūgio į krūtinę automato buože.
Kelių policija ištrynė filmuotą įvykio vaizdo medžiagą. Paklaustas, ar dabar apsigalvojo dėl kaltinimus patvirtinančių įrodymų pateikimo, jis atsakė, kad ne. Tuomet jis buvo nubaustas dėl vairavimo išgėrus, iš jo buvo atimtos vairuotojo teisės ir skirta 30 tūkst. rublių (350 svarų) bauda.
„Bičiuli, privalai sutikti. Nežinau, ko jie iš tavęs nori, bet sutik arba jie tave sužlugdys“, – tai buvo paskutiniai žodžiai, kuriuos Arsenas Džepparovas girdėjo iš policijos pareigūno, kuris pildė įvykio ataskaitą.
Prabėgus dar vienai savaitei, 2016 m. balandžio 18 d., pirmadienį, 6 val. ryto, FSB agentai įsiveržė į Džepparovo namus, jį sulaikė ir areštavo. Džepparovo žmona Zarina prisimena, jog paskutinėmis dienomis iki arešto jos vyras buvo užsidaręs ir tylus, ir pamena, kad matė jį naršant internete apie nerašytas kalėjimo elgesio taisykles.
„Buvo per vėlu išvykti – jam nebūtų leidę palikti Krymo“, – pasakoja Zarina. „Bet ar jis sutinka su jų sąlygomis, nebuvo nė klausimo. Kaip, galų gale, gali apšmeižti žmones, kurių niekada nesi akyse regėjęs? „Jie turi savo vaikus, šeimas, – sakė jis. – Kaip aš po to galėčiau savo vaikui paaiškinti, kas yra sąžinė ir pagarba?“
Savaitgalį prieš jo suėmimą Arsenas nusivežė Zariną į Jaltos pajūrį. „Jis jau žinojo, kad bus išvežtas, todėl išėjome paskutinį kartą pasivaikščioti prie jūros“, – pamena moteris.
Krymo „terorizmo“ veidai
Arsenas Džepparovas yra vienas iš 28 asmenų, kurie bus paminėti pusiasalio Hizb ut-Tahrir byloje. Pagal rusų tyrimą, visi jie yra „radikalios islamistų teroristų organizacijos“ nariai. Hizb ut-Tahrir, organizacija, kurios tikslai yra „atgaivinti musulmonišką gyvenimo būdą šalyse, kur jis buvo apleistas, ir skleisti musulmonišką ideologiją aplink pasaulį“, yra uždrausta Rusijoje, bet veikia Ukrainoje.
Ukrainos ir Rusijos žmogaus teisių aktyvistų akyse šie vyrai – politiniai kaliniai ir yra persekiojami dėl savo religinių įsitikinimų. Penki Krymo musulmonai buvo nuteisti arba apkaltinti už teroristinių organizacijų kūrimą. Likusieji 23 už dalyvavimą teroristinėse veiklose (Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 205.5 straipsnis). „Kurstytojams“ gresia bausmės iki gyvos galvos, o „dalyviams“ – iki 20 m. baudžiamosiose kolonijose.
Keturi Krymo totoriai jau yra nuteisti kalėti pagal Rusijos teismo nutarimą. 2017 m. Sevastopolio gyventojai Rustemas Vaitovas ir Nuris Primovas abu buvo nuteisti kalėti bendrojo režimo baudžiamojoje kolonijoje penkerius metus, Feratas Saifullajevas – septynerius, o Ruslanas Zeitullajevas – kaltinamas įkūrus teroristinę grupuotę – iki 15 m. sustiprinto režimo kolonijoje.
Kad ir kaip būtų, pirmosios instancijos teismas nepatikėjo jo kaltę įrodančiais įrodymais ir Zeytullajevui paskyrė septynerių metų bausmę, priskirdami jį prie „dalyvių“, o ne „kurstytojų“. Jo advokatas Emilis Kurbedonovas sakė, kad, „turint omenyje Rusijos realybę“, teismo nutarimas turi būti laikomas „pergale“.
Bet generalinis prokuroras metė iššūkį Rusijos Federacijos Aukščiausiojo teismo nuosprendžiui ir byla buvo greitai sugrąžinta pakartotiniam svarstymui. Išnagrinėjęs tuos pačius įrodymus, Šiaurės Kaukazo regiono karinis teismas Rostove prie Dono 2017 m. balandį nuteisė Ruslaną Zeitullajevą 12 metų sustiprinto režimo kolonijoje. Artėjant svarstymo pabaigai, Zeitullajevas, tikėdamasis jei ne padaryti įtaką nuosprendžiui, tai bent jau atkreipti dėmesį į pusiasalyje persekiojamus Krymo totorius, paskelbė bado streiką.
„Jau daugiau nei dvejus metus atsisakiau pripažinti bet kokią kaltę už nusikaltimo, kuriuo esu kaltinamas, įvykdymą ir dabar jo nepripažinsiu. Ir tikiuosi, kad bet kuris protingas žmogus gali suprasti, kodėl. Nes šis kaltinimas – kur visi faktai iki vieno yra iškreipti – nėra verti to popieriaus, ant kurio yra surašyti“, – pasakė Zeitullajevas.
Bet net 12 metų pasirodė nepakankama. Generalinis prokuroras dar kartą metė iššūkį sprendimui Rusijos Federacijos Aukščiausiajame teisme, kuris 2017 m. liepą priėmė galutinį nuosprendį: 15 metų sustiprinto režimo kolonijoje. Taip Ruslanas Zeitullajevas tapo pirmuoju krymiečiu pusiasalio istorijoje, kuris buvo Rusijos nubaustas už „terorizmo organizavimą“.
Karinis teismas Rostove šiuo metu tiria antrąją Krymo Hizb ut-Tahrir bylą. Byla siekiama baudžiamojon atsakomybėn patraukti taip vadinamą „Jaltos grupuotę“, vienas iš jos narių – Arsenas Dzhepparovas. 2016 m. vasarį FSB agentai areštavo keturis Jaltos srityje gyvenančius musulmonus: vietinės bendruomenės pirmininką Muslimą Alijevą, žmogaus teisių aktyvistą Emirą-Useiną Kuku, prekybininką Vadimą Siruką ir mokyklos sargą Inverą Bekirovą. Prabėgus dviems mėnesiams, 2016 m. balandį taip pat buvo sulaikyti Džepparovas ir Refatas Alimovas.
Bekirovas, Džepparovas ir Alimovas gyveno kaimynystėje, Krasnokamiankos kaime. Refatas ir Arsenas yra vaikystės draugai, o Alimovas yra Bekirovo sūnėnas. Nors Alimovas buvo raginamas duoti parodymus prieš savo dėdę, jis atsisakė. Pasak tyrimo, įtariama, kad Dzhepparovas ir Alimovas dalyvavo neteisėtuose susitikimuose, vykusiuose Bekirovo mokyklos sargo namelyje.
Giminaičiai ir advokatai yra įsitikinę, kad Arseno ir Refato baudžiamasis persekiojimas yra kerštas už nenorą „bendradarbiauti“ su saugumo tarnybomis – ir tai yra įspėjimas kitiems „liudininkams“: net nemėginkite mums pasipriešinti.
„Vaistas nuo visų ligų“
Šeši Jaltos bylos teisiamieji pastaruosius šešis mėnesius praleido Rostovo prie Dono ikiteisminio sulaikymo centruose. Prieš tai jie buvo priversti iškęsti nežmogiškas sąlygas Simferopolio tardymo izoliatoriuje.
Rusijos Federalinės įkalinimo įstaigų tarnybos (FSIN) duomenimis, tai yra viena iš labiausiai perpildytų Rusijos kontroliuojamų kalinimo įstaigų. Pagal 2018 m. balandžio 6 d. paskelbtą dokumentą, teigiama, kad „kalinių skaičius (...) viršija oficialius maksimalius pajėgumus 1,8 karto“. Jame taip pat minima, kad skubiai reikalinga 1803 m. ir 1965 m. pastatytų „įstaigos pastatų rekonstrukcija“.
Tai reiškia, kad kaliniai miega pakaitomis, kadangi kalėjimo kamerose yra daugiau žmonių nei lovų. Sąlygos visiškai nesanitarinės: blusos ir blakės dauginasi šviesos greičiu, maiste galima rasti tarakonų, o islamą išpažįstantiems kaliniams kartais valgyti duodama kiauliena, nors kalėjimo vadovai puikiai žino, kad tai draudžiama islamo. Kaliniai, kurie suserga, labai retai sulaukia gydytojų vizitų ir jiems nėra skiriami vaistai („Viena analgino tabletė – vaistas nuo visų ligų“).
Kalėjimo gydytojų aplaidumas vos nepražudė Arseno Džepparovo. 2016 m. lapkritį jam ant sėdmens susiformavo votis, bet, užuot sulaukęs gydymo, Džepparovas buvo perkeltas į vienutę ir paliktas ten kalėti dešimt dienų dėl to, kad jis tariamai nesiskuto. Per tą laiką votis praplyšo.
„Niekas jo neprižiūrėjo ir niekaip nepagelbėjo. Jis prabuvo su tais pačiais rūbais, visas šlapias ir purvinas, su negydoma žaizda ir aplink zujančiomis katės dydžio žiurkėmis, – perfrazuodama savo vyro žodžius pasakoja Zarina. – Galų gale jis buvo nugabentas į ligoninę ir jam buvo atlikta operacija, bet, net nenustojus veikti anestetikams, buvo vėl įmestas į savo kamerą.“
2017 m. kovą Džepparovui išsivystė dar viena votis – šįkart už jo kairiosios ausies. Jį pradėjo kankinti tokie galvos skausmai, kad nuo jų prarasdavo sąmonę. Jis karščiavo ir prarado klausą. Jo ausis pūliavo. Kalėjimo gydytojai nesirengė padėti.
Bijodami, kad jis tiesiog pražus, Džepparovo šeima ir jo advokatas Džemilas Temiševas praleido savaičių savaites vieną po kitos rašydami peticijas ir skundus kalėjimui, prokuratūrai ir Krymo bei Rusijos ombudsmenams. Vien tik jų atkaklumo ir augančio viešumo dėka Džepparovui buvo pagaliau suteiktas gydymas.
Prieš du mėnesius Uzeyiras Abdullajevas, dar vienas Krymo Hizb ut-Tahrir bylos teisiamasis, tapo gydytojų aplaidumo auka. Abdullajevui ant kojos atsivėrė pūlinga žaizda, į kurią kalėjimo gydytojai, žinoma, nekreipė dėmesio. Jo koja ištino taip, kad jis negalėjo pajudėti, o karščiavo taip, kad temperatūra siekė per 40 laipsnių. Abdullajevo artimieji bijojo, kad jis gali visai netekti kojos.
Sąlygos Simferopolio tardymo izoliatoriuje yra tokios nepakeliamos, kad kalinių savižudybės tapo įprastu dalyku. Šių metų balandį bent keturi žmonės, kalėdami vienutėse, mirė nenatūralia mirtimi. Kalėjimo administracija atkakliai tvirtina, kad šios mirtys buvo savižudybės.
Eiliniai teroristai
Vasario 14 d. karinis Rostovo prie Dono teismas pratęsė Jaltos Hizb ut-Tahrir bylos nagrinėjimą. Teisiami už teroristinės grupuotės veiklos organizavimą arba prisidėjimą prie jos, šeši teisiamieji yra kartu kaltinami ir bandymu jėga vykdyti valdžios perversmą (pagal Baudžiamojo kodekso 278 straipsnį bausmė už tai – įkalinimas iki 20 metų). Nė vienas iš teisiamųjų neprisipažino įvykdęs nei vieno iš šių nusikaltimų.
„Kaltinimai iš esmės yra absurdiški: kaip nei finansinių išteklių, nei Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybės paramos neturintys šeši žmonės gali įvykdyti valdžios perversmą galingoje, branduoliniais ginklais apsiginklavusioje, milijoninę armiją turinčioje valstybėje?!“ – klausė apstulbęs Emiras-Useinas Kuku viešame pareiškime Ukrainos žmonėms 2018 m. gegužę.
„Tačiau FSB, – tęsė jis, – toliau mus vaizduoja kaip teroristus, padirbinėja „įrodymus“, kad įrodytų mūsų „kaltę“ labai panašiai kaip pats prasčiausias NKVD – taip demonstruodami, jog nedaug kas vis dėlto pasikeitė Rusijoje nuo Stalino laikų.“
Panašiai kaip ir Sevastopolyje, Jaltos Hizb ut-Tahrir byla yra pagrįsta slaptų liudininkų parodymais ir slaptų eilinių pokalbių tarp teisiamųjų įrašais – pokalbių apie politinę situaciją Rusijoje ir Ukrainoje, Krymo likimą, islamo padėtį abiejose šalyse, apie religijos normas.
Teismas jau apklausė kelis kaltinamuosius liudytojus, dabar teismo posėdžiuose teigiamai atsiliepiančius apie teisiamuosius: kai kurių iš jų dabartiniai parodymai skiriasi nuo tų, kuriuos jie prieš 12–18 mėn. davė tyrėjams. Be to, vienas iš liudytojų per apklausą pareiškė, kad nori liudyti viešai, o tai ne juokais sujaukė bylos eigą.
„Šamilas Iljasovas teisme sakė dirbęs toje pačioje mokykloje kaip ir Inveras Bekirovas ir tai, kad Bekirovas puikiai išmanė islamą, kad daugelis kaimo gyventojų į jį kreipėsi tikėjimo klausimais. Savo parodymuose tyrėjams, kaip bebūtų, Iljasovas tvirtino, kad Iveras Bekirovas buvo Hizb ut-Tahrir sekėjas. Bet šiuos parodymus jis davė FSB gal biure, kur jis buvo nugabentas po reido jo namuose. Manau, kad jis prievarta davė parodymus“, – pasakoja Refato Alimovo advokatas Edenas Semedlyjevas, išreikšdamas bendrą gynybos poziciją.
Tuomet FSB bandė sukompromituoti Iljasovo parodymus. Krymo FSB vadovas Viktoras Palaginas, teismui pateikė peticiją su prašymu, kad raštelis, tariamai rastas teisiamojo namuose, būtų įvestas į bylą.
Tariamajame raštelyje Muslimas Alijevas prašo Invero Bekirovo susisiekti su trimis kaltinamaisiais liudininkais ir pasakyti jiems, kad „melagingų parodymų prieš žmones davimas yra kai kas, ko nereikėtų daryti“. Pasak tyrimo, raštelis įrodo, kad teisiamieji bandė daryti įtaką liudytojams.
Vadimo Siruko advokatas Emilas Kurbedinovas paskelbė trumpą komentarą apie Palagino peticiją, pavadindamas ją „FSB kerštu“ atviram liudytojo parodymui. Muslimo Alijevo gynėjas Sergejus Legostovas pabrėžė, kad raštelis negalėjo atsirasti „tinkamesniu laiku, kiek tai buvo susiję su bylos eiga“, kad teismo nuosprendis įtraukti minėtąjį raštelį į bylą prieštaravo įstatymams ir neturėjo jokio pagrindo.
„Raštelį pateikė institucija, kuri nėra nagrinėjamos bylos šalis. Byla turi ieškovą ir tik ieškovas turi teisę pateikti įrodymus. Kitu atveju rytoj į teismą prisistatys koks nors santechnikas iš komunalinių paslaugų įstaigos su dar daugiau į bylą įtrauktinų įkalčių“, – sakė Kurbedinovas.
Už vertimą dėkojame Vilniaus politikos analizės institutui.
