Nacionalinės gvardijos keliama konkurencija ir vidiniai FST pokyčiai nulems tarnybos ateitį. Šiuo metu pagrindinis tarnybos vadovybės tikslas – išsaugoti dominuojančią poziciją Rusijos saugumo sistemoje. Vadinasi, artimiausiu metu, ypač per prezidento rinkimų kampaniją, tarnyba imsis savo svarbą įrodančių veiksmų.
2017-ųjų gruodį Rusijoje buvo švenčiamas Ypatingosios komisijos kovai su kontrrevoliucija ir sabotažu (ČK) įkūrimo šimtmetis. Šia proga su saugumo pareigūnais susitikęs V.Putinas dabartinius čekistus pavadino „tikrais patriotais ir valstybės gynėjais, kurie kuria saugumo barjerą prieš užsienio jėgų kišimąsi į mūsų socialinį ir politinį gyvenimą“.
Vladimiro Lenino slaptosios policijos įkūrimo šimtmečio proga FST direktorius Aleksandras Bortnikovas viename interviu kalbėjo apie tarnybos unikalumą tiek praeityje, tiek dabar. Šis minėjimas ir kiti FST savireklamos veiksmai sutapo su V.Putino kampanijos pradžia.
Tikimasi, kad FST bandys sukurti įvaizdį, neva ji yra esminis ir svarbiausias režimo pagrindas. Tarnyba sieks apsiginti nuo negatyvių pokyčių režimo saugumo sistemoje, kurie paprastai įvyksta V.Putinui pradedant naują prezidentinę kampaniją.
FST vieta saugumo aparate
Per pastaruosius dvejus metus FST atliko keletą reikšmingų antikorupcinių tyrimų. Taip tarnyba tapo svarbiu regioninės politikos žaidėju, privertusiu daugybę gubernatorių ir aukšto rango pareigūnų atsistatydinti.
Tiesa, tyrimai, nukreipti prieš kitas jėgos struktūras, pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministeriją ar Rusijos Tyrimų komitetą, turėjo kur kas rimtesnių padarinių. FST, pasitelkusi kovą su korupcija, susilpnino ar net visiškai eliminavo šių struktūrų keliamą konkurenciją.
FST kovoja su kibernetiniais nusikaltimais ir ekstremizmu, kuris, remiantis Rusijos teise, leidžia nubausti už bet kokią kritiką, skirtą valstybės aparatui.
FST tarnybos poziciją saugumo aparate pakeitė ir iš viršaus nuleistos reformos. Pavyzdžiui, V.Putinas panaikino varžoves Federalinę vaistų kontrolės tarnybą ir Federalinę migracijos tarnybą.
FST, kurios veiklą apibrėžia federalinė teisė, funkcija – užtikrinti saugumą plačiausia šio žodžio prasme. Ji turi visas galias, tipiškas bet kokiai su terorizmu kovojančiai institucijai.
Be to, FST kovoja su kibernetiniais nusikaltimais ir ekstremizmu. Tokiu būdu Rusijos įstatymai leidžia nubausti už bet kokią kritiką, skirtą valstybės aparatui.
Žinoma, FST atlieka ir kontržvalgybos tarnybos funkcijas. Jos veikla apima visas Rusijos gyvenimo sritis – nuo kariuomenės iki bankų sektoriaus.
Tradiciškai aršiausia FST priešininkė visuomet buvo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU). Tiesa, ji valdant V.Putinui buvo susilpnėjusi, tačiau karas Ukrainoje ir Sirijoje padėjo tarnybai vėl įtvirtinti savo pozicijas.
Vis dėlto panašu, kad šiandien didžiausias FST priešas – 2016 m. V.Putino įsakymu įkurta Nacionalinė gvardija. Nuo tada karinė tarnyba nuolat bandė išplėsti savo kompetencijas, pavyzdžiui, žvalgybos ar analitinius įrankius.
FST ir jos lobistai šiuo metu itin stengiasi užkirsti kelią Nacionalinės gvardijos plėtimuisi. Pastaroji, įgavusi minėtas galias, ne tik turėtų tokias pat kompetencijas kaip FST, bet ir milžinišką karinę galią – kur kas didesnę, nei kada nors turėjo FST.
„Warsaw Institute“ ekspertai mano, kad varžybos tarp FSB ir Nacionalinės gvardijos artimiausiu metu tik intensyvės, o Rusijos parlamentas taps jų mūšių vieta.
Būdai FST išsigelbėti
Siekiant sustiprinti savo poziciją, dažniausiai pasitelkiamas šis metodas: pradedama girtis savo sėkme ir bandyti įrodyti, kokia svarbi tarnyba yra pareigūnams. FST savo svarbą gali įrodyti trijose srityse: kontrrevoliucinėje, kontržvalgybinėje ir antiteroristinėje veikloje.
Kova prieš „revoliucijas“ FST yra labai svarbi, kadangi šioje srityje ji varžosi su Nacionaline gvardija. Juk pastarąją tarnybą V.Putinas įsteigė siekdamas užkirsti kelią galimam visuomenės sukilimui. Be to, FST kovoja prieš šnipus, ir, anot tarnybos, jų išaiškino jau dešimtis tūkstančių.
Kita rimta problema – islamistinis terorizmas. Kova su juo padėjo V.Putinui įtvirtinti savo galią dar pačioje prezidentavimo pradžioje. FST manymu, šioje srityje ji vaidina esminį vaidmenį.
Sėkmingą susidorojimą su islamistais pabrėžia ir A.Bortnikovas: jis atkreipė dėmesį į džihadistų iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių, kurie grįžo iš kovų Sirijoje, keliamą pavojų. Taip pat gyrėsi, kad nuo 2017-ųjų pradžios Rusijoje buvo suimta daugiau nei tūkstantis kovotojų, 78 teroristai – nužudyti, užkirstas kelias 18-ai išpuolių.
Svarbiausi vidaus pokyčiai
„Warsaw Institute“ ataskaitoje teigiama, kad FST viduje įvyko keletas svarbių pokyčių. Vykdantysis „Rosneft“ direktorius Igoris Sečinas, vadinamas Rusijos „pilkuoju kardinolu“, praranda savo įtaką FST viduje. Be to, iširo vadinamasis „Sečino specialusis dalinys“ – neformalus FST (šeštojo Vidaus saugumo departamento) ir kitų struktūrų darbuotojų tinklas.
Panašu, kad nuo 2016-ųjų FST Ekonominio saugumo departamentui vadovaujantis Sergejus Kovaliovas taip pat sustiprino įtaką FST viduje. Jis šalina buvusio įtakingo tarnybos pareigūno Olego Feoktistovo įtakos likučius, o kitų FST padalinių pozicijas užpildo savais žmonėmis. Vienas jo patikėtinių dabar vadovauja Vidaus saugumo direktoratui.
S.Kovaliovas taip pat sudarė sąjungą su Federalinės saugumo tarnybos Pasienio tarnybos vadovu Dmitrijumi Kočnevu.
Visą „Warsaw Institute“ ataskaitą anglų kalba rasite čia.
