„Rosatom“ ir Gynybos ministerijos darbuotojų žuvo per sprogimą poligone Archangelsko srityje, užsiliepsnojus eksperimentinio skysto kuro variklio įrenginiui. Sutapus aplinkybėms, „Rosatom“ darbuotojai prasidėjus gaisrui tikrino izotopinius maitinimo šaltinius, sukurtus skystojo kuro reaktyviniam įrenginiui“, - naujienų agentūra „Interfax“ citavo vieną „Rosatom“ šaltinį.
„Rosatom“ nurodė, kad per sprogimą žuvo penki žmonės ir dar du buvo sužeisti – jie patyrė nudegimų ir kitų sužeidimų.
Anksčiau netoliese esančio miesto tarnybos paskelbė per tą incidentą užfiksavusios nedidelį spinduliuotės fono padidėjimą, bet kariškiai tai neigė.
Tarnybos neatskleidė išsamesnių detalių apie avariją Nionoksos bandymų poligone, esančiame prie Baltosios jūros. Šis kompleksas nuo Sovietų Sąjungos laikų naudojamas raketų, naudojamų atominiuose povandeniniuose laivuose ir antvandeniniuose laivuose, bandymams.
Gynybos ministerija iš pradžių skelbė, kad per sprogimą buvo sužeisti šeši jos ir įmonės rangovės atstovai, o vėliau du specialistai nuo žaizdų mirė.
Maždaug už 30 km nuo poligono esančio Severodvinsko miesto administracija savo tinklalapyje buvo paskelbusi, kad automatinės spinduliuotės matavimo sistemos mieste ketvirtadienį ryte „užfiksavo trumpalaikį spinduliuotės fono padidėjimą“.
Pranešime sakoma, kad nuo 11 val. 50 min. iki 12 val. 20 min. vietos (ir Lietuvos) laiku mieste buvo „aptiktas radiacijos fono padidėjimas iki 2 mikrosivertų per valandą. Nustatyta avarinio reagavimo norma – nuo 0,6 mikrosivertų per valandą“.
Vėliau ši žinutė buvo ištrinta.
Rusijos naujienų portaluose buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame, pasak žurnalistų, matyti greitosios pagalbos automobilių kolona, dideliu greičiu važiuojanti Maskvos gatvėmis ir vežanti sužeistuosius į kliniką, besispecializuojančią gydyti apšvitinimą patyrusius pacientus.
„Rosatom“ nurodė, kad sužeistieji per incidentą Archangelsko srityje gydomi „specializuotame medicinos centre“ Maskvoje.
„Jodo panika“
Maskvoje įsikūrusio Branduolinių tyrimo instituto ekspertas Borisas Žuikovas sakė nepriklausomam naujienų portalui RBK, kad radioaktyviųjų izotopų energijos šaltiniai daugiausiai naudojami kosminiuose aparatuose ir paprastai nekelia pavojaus su jais dirbantiems žmonėms.
„Jeigu jie pažeidžiami, netoliese esantys žmonės gali nukentėti. Izotopų energijos šaltiniuose naudojamas įvairių rūšių kuras: plutonis, prometis arba ceris“, – aiškino B. Žuikovas.
Pasak jo, per tokias avarijas galintis pasklisti radioaktyvių medžiagų kiekis „visiškai nelygintinas su pasklindančiu per dideles reaktorių avarijas“.
Vis dėlto žinia apie incidentą ketvirtadienį paskatino daugelį Severodvinsko gyventojų skubėti į vaistines įsigyti jodo preparatų. Jie gali būti vartojami siekiant apsisaugoti nuo radioaktyvių medžiagų susikaupimo skydliaukėje.
„Žmonės pradėjo panikuoti. Per valandą buvo išparduotas visas jodas ir jodo turintys preparatai“, – naujienų agentūrai AFP sakė vaistininkė Jelena Varinskaja.
Per 1986 metais Sovietų Sąjungoje įvykusią didžiausią pasaulyje branduolinę katastrofą – sprogimą Černobylio atominėje elektrinėje – tuometė valdžia iš pradžių stengėsi nuslėpti padėties rimtumą.
Prisiminimus apie to meto įvykius atgaivino šiemet sukurtas didžiulio populiarumo sulaukęs televizijos HBO serialas „Černobylis“ (Czernobyl).
