Vadovavo grupei „Kraujo magija“ 22 metų buvęs Pedagoginio instituto studentas Konstantinas Šumkovas. Pirmuosius 10 bausmės metų jis turės praleisti kalėjime.
Irkutsko srities teismas nuteisė šį jauną sadistą 25 metų laisvės atėmimu už virtinę itin žiaurių nužudymų. Baudžiamojoje byloje yra penki kriminaliai epizodai. Be to, K.Šumkovas ir jo keturi nepilnamečiai bendrai įvykdė vieną išžaginimą, o dar tris nukentėjusiuosius sunkiai sužalojo. Nusikaltimai buvo padaryti 2008 metais laikotarpiu nuo sausio iki birželio.
Iš paskirto buvusiam Pedagoginio instituto studentui 25 metų laisvės atėmimo termino 10 metų K.Šumkovas praleis kalėjime, o kitus 15 metų – griežtojo režimo kolonijoje.
„Nepilnamečiai grupės nariai gavo nuo šešerių iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmes“, – sakė Tyrimų valdybos prie Irkutsko srities prokuratūros oficialusis atstovas Vladimiras Salovarovas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, K.Šumkovas, kuriam nepavyko tapti mokytoju, subūrė aplink save kelis 14–15 metų paauglius iš nedarnių šeimų. Visi teisiamieji gyveno viename miesto Lenino rajono kiemų.
Laisvalaikį kaltinamieji leido kartu, vartodami narkotikus ir alkoholį, o po to eidavo ieškoti sau aukų. Kaip paaiškino apklausose pats K.Šumkovas, žmonės buvo žudomi iš smalsumo. „Man buvo įdomu, kaip žmogus miršta. Kaip tai vyksta. Norėjau sužinoti“, – sakė kaltinamasis.
Vienas teisiamųjų taip pat pareiškė, kad žudydami žmones jie tiesiog „pokštavo“. Piktadarių aukomis tapo benamiai, kuriuos jie „žiauriai mušė metaliniai strypais, akmenimis, taip pat gyvus degino lauže“. Nuo patirtų sužeidimų dauguma valkatų mirė.
„Aš dariau tai, ko aš norėjau. Nepaisydamas jokių moralės nuostatų“, – didžiuodamasis teigė K.Šumkovas. Į klausimą, ar mano, kad jis esąs maniakas, gaujos vadeiva atsakė teigiamai.
Tyrėjų nuomone, 2008 metų gegužę sadistai papjovė ir sukapojo benamį. Jo kūno dalis iš nužudymo vietos atnešė ir išmetė vienos Irkutsko mokyklų teritorijoje, o galvą užmovė ant tvoros. Per apklausą teisiamieji papasakojo, kad tai padarė dėl juoko. Iš pradžių norėjo atnešti palaikus į 2–ojo milicijos skyriaus teritoriją, bet paskui nusprendė, kad tai per įžūlu.
Trims gaujos „Kraujo magija“ aukoms pavyko išlikti gyviems, tačiau jie tapo neįgalūs. Vienam iš šių vyrų K.Šumkovas nukirto du pirštus ir pasiėmė juos sau atminimui. Taip pat jo kambaryje kaip „trofėjus“ buvo laikoma į spiritą pamerkta kito nužudytojo akis.
Psichologinė ekspertizė nustatė, kad K.Šumakovas linkęs į žiaurumą ir sadizmą. Drauge jis svajojo būti pradinių klasių mokytoju, tačiau buvo pašalintas iš Pedagoginio instituto. Tada K.Šumkovas ėmė dirbti didžėjumi viename barų.
Vadeiva pradėjo savo „maniako karjerą“, kankindamas ir žudydamas gyvūnus. „Kaltinamasis paaiškino, kad iš pradžių jis žudė gyvūnus, paukščius, tyčiojosi iš jų, – papasakojo Irkutsko tyrimų skyriaus prie Rusijos prokuratūros itin svarbių bylų tyrėja Olga Aksamentova. – Vėliau jis ėmėsi taip elgtis su žmonėmis“.
Milicija mano, kad gauja „Kraujo magija“ – viena pavojingiausių ir žiauriausių per visą kriminalistikos istoriją šiame Sibiro didmiestyje.
