Rusijos skleidžiamas melas nusikraustė iki Afrikos: tvirtina, kad Ukrainoje kovojama prieš neonacizmą

Nuo pat karo pradžios, Rusijos propagandininkai uoliai tvirtino, esą ne tik Ukrainos valdžia, bet ir jos pajėgos bei apskritai visuomenė yra pronacistinės. Rusijos užmojis gelbėti Ukrainą nuo joje tariamai gyvuojančio nacizmo, tapęs viena iš priežasčių ją užpulti, įkvėpė ne vieną melagieną. Tokie teiginiai nukeliavo ir iki Afrikos žemyno.

Socialiniame tinkle „Facebook“ puslapis, pavadintas “World African Diaspora Union“ (liet. „Pasaulio afrikiečių diasporos sąjunga“) paskelbė įrašą, kuriame išreiškiamas palaikymas Rusijos vykdomai politikai Ukrainoje.

„Tai oficialus Afrikos Sąjungos regioninio pirmininko Jungtinėse Amerikos Valstijose pranešimas. Karas Ukrainoje yra socialistinis Rusijos karas prieš neonacizmą! (..)

Afrika bus daug laisvesnė, kai bus panaikintas neonacizmas. Ne dėl visko sutinku su Rusija, bet dėl šito... Pirmyn, Putinai, pirmyn!“ – skelbiama įraše.

Taigi, teksto autoriai dabartinį Ukrainos valstybingumą vertina kaip nacistinį arba neonacistinį ir dėl to pateisina Rusijos agresiją, vadina ją „karu prieš neonacizmą“. Tačiau tokie teiginiai prieštarauja visuotinai priimtoms sąvokoms.

Kas yra nacizmas?

Siekiant išsiaiškinti termino „nacizmas“ reikšmę, ją galime atrasti Izraelyje veikiančio Holokausto aukoms atminti centro „Yad Vashem“ puslapyje.

Čia pateikiamas toks nacizmo apibrėžimas:

„Nacionalsocializmo ideologija buvo ankstesnių politinių teorijų tęsinys,
kurios taip pat davė pradžią fašizmui – politiniam judėjimui, išpopuliarėjusiam Italijoje keletą metų prieš naciams užimant Vokietiją.

Nacizmas atnešė rasinio antisemitizmo idėjas (kad žydai yra prastesni dėl jų rasės arba genetinės struktūros), socialinio darvinizmo (kad tam tikri individai arba etninės grupės dominuoja dėl savo prigimtinio genetinio pranašumo) ir lebensraum (įsitikinimo, kad vokiečiams reikia daugiau „gyvenamojo ploto“, t. y. daugiau teritorijos, ypač Rytų Europoje).

Nacizmas taip pat puoselėjo antibolševizmą ir reikalavo keršto tiems žmonėms, ypač žydams, kurie, jų teigimu, „išdavė“ Vokietiją per Pirmąjį Pasaulinį karą ir dėl to ją nugalėjo priešas.“

Taigi, pagrindiniai iš išvardytų nacizmo bruožų yra antisemitizmas, rasizmas, diskriminacija dėl etninės kilmės. Taigi, bent panašios ideologijos turėtų būti įtvirtintos ir Ukrainos teisės aktuose, jei šią šalį, kaip teigia propagandininkai, iš tiesų valdo „neonacistinis režimas“.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos Konstitucija draudžia rasinę diskriminaciją

Tačiau Ukrainos Konstitucijos 24 straipsnis skelbia:
„Negali būti jokių privilegijų ar apribojimų dėl rasės, odos spalvos, politinių, religinių ir kitokių įsitikinimų, lyties, etninės ir socialinės kilmės, turtinės padėties, gyvenamosios vietos, kalbos ar kitais pagrindais“.

Be to, Ukrainoje galioja įstatymas „Dėl komunistinių ir
nacionalsocialistinių (nacistinių) totalitarinių režimų Ukrainoje ir jų simbolių propagandos uždraudimo“.

Akivaizdu, kad Ukrainos Konstitucija ir įstatymai aiškiai draudžia
nacizmui būdingą politinę praktiką – pirmiausia diskriminaciją ir
represijas rasiniu ir etniniu pagrindu.

Be to, specialus įstatymas taip pat smerkia nacių ideologiją ir nacių totalitarinį režimą.

Kraštutinių dešiniųjų – vienetai

Nuo 2014 m. Rusijos propagandininkai nesustodami kartoja naratyvą, kad Ukrainos politiką uzurpavo kraštutiniai dešinieji nacionalistai.

Tačiau šie kaltinimai nepagrįsti. Vienintelė nacionalistinės ideologijos politinė partija „Svoboda“ buvo atstovaujama tik viename Ukrainos Aukščiausiosios Rados šaukime (2012-2014 m.) ir surinko vos 10 proc. balsų.

Net po Maidano revoliucijos ir prasidėjus Rusijos ir Ukrainos karui Donbase, kraštutinių dešiniųjų ideologijų partijų atstovai niekada nebuvo reikšmingu balsu Ukrainos parlamente.

Šiuo metu Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje nėra kraštutinių dešiniųjų partijų. Kita vertus, atvirai prorusiška partija „Opozicinė platforma – Už gyvybę“ 2019 m. rinkimuose laimėjo 37 vietas.

„Opozicinę platformą – už gyvybę“ 2018 m. įkūrė magnatas Viktoras Medvedčukas, laikomas svarbiausiu prezidento Vladimiro Putino sąjungininku Kyjive. Jis vadovavo partijai per parlamento rinkimus 2019 m., kai ji užėmė antrą vietą po V.Zelenskio bloko.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Medvedčukas ir Vladimiras Putinas

Rusijoje nacizmo daugiau

Ukrainos denacifikacija buvo paskelbta kaip vienas iš 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos pradėtos plataus masto invazijos motyvų.

Tai reiškia, kad Rusijos vyriausybė bent jau savo viešuose pareiškimuose deklaravo įsitikinimą, kad nacistinės nuotaikos tarp ukrainiečių yra grėsmė, galinti pateisinti karo pradžią suverenios užsienio valstybės teritorijoje.

Stokholmo Rytų Europos studijų centro analitikas Andreas Umlandas paaiškina: nėra jokių įrodymų apie nacizmą Ukrainoje.

Priešingai – jis yra net silpnas, lyginant su kitomis europietiškomis valstybėmis ar net pačia Rusija.

Neonacizmas Rusijoje yra kur kas stipresnis, nes jį akumuliuoja ir Kremlius.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Karinis gegužės 9 d. paradas Rusijoje: ratuota technika

15min verdiktas: Melas. Teisiniu požiūriu Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą negalima laikyti karu „prieš nacizmą“. Tokie pareiškimai
yra propagandiniai ir apskritai grindžiami melaginga informacija.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.