Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Rusijos šnipus demaskavusios Serbijos prezidentas: „Turiu vieną klausimą: kodėl?“

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius įtūžęs. Jo vadovaujama šalis netaiko sankcijų Rusijai, tarptautinėse organizacijose nebalsuoja prieš Rusijos interesus, kartu su Rusija rengia karines pratybas. O Rusija Serbijoje vis tiek rengia plataus masto šnipinėjimo operacijas.
Aleksandras Vučičius
Aleksandras Vučičius / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.

„Būtent todėl klausiu mūsų draugų Rusijoje ir Rusijos ambasadoriaus Bocano Charčenkos: kodėl? Nematau jokios logikos“, – apkaltindamas Maskvą šnipinėjimu pareiškė A.Vučičius.

Anot Serbijos prezidento, didelę žvalgybinę operaciją šalyje vykdė pačios Rusijos šnipai ir Kremliui dirbę serbų kariuomenės pareigūnai.

Filmavo iš toli

Tokį pareiškimą A.Vučičius padarė po Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio, kurį jis sukvietė, kai internete pasirodė skandalingas vaizdo įrašas. Jame užfiksuota, kaip Rusijos žvalgybininkas perduoda pinigų vienam serbui Belgrade.

Vėliau paskelbta, kad rusas – pulkininkas leitenantas Georgijus Klebanas, buvęs karinio atašė pavaduotojas Rusijos ambasadoje Belgrade. Jis susitiko su su serbu Z.K. – buvusiu kariškiu.

A.Vučičius patvirtino, kad rusų agentas ir serbas buvo susitikę pernai gruodį, bet neatskleidė, kas juos nufilmavo.

Aišku, suprasti kas, leido. A.Vučičius pasakojo, kad būtent Serbijos agentai, kurie sekė Z.K., nufilmuoti jo susitikimą su G.Klebanu galėjo tik iš toli, nes rusą dengė apsaugininkai. Tiesa, Serbijos prezidentas pridūrė, esą šalies pareigūnams „pavyko kitais atvejais“.

„Serbijos saugumo tarybos kelis kartus rinko garsinius ir vaizdinius kontaktų tarp Klebano bei Serbijos armijos narių įrodymus“, – tvirtino A.Vučičius.

Nepakenks dvišaliams santykiams?

Incidentas gali apkartinti Serbijos ir Rusijos, tradicinių sąjungininkių, santykius. Abi slaviškas, stačiatikiškas šalis sieja stiprūs politiniai, kariniai, kultūriniai ir ekonominiai ryšiai.

Serbijos lyderis netrukus patikino, kad šnipinėjimo skandalas neturėtų pakenkti dvišaliams santykiams.

Pavyzdžiui, kaip jau minėta, Belgradas atsisako remti tarptautines sankcijas Krymą aneksavusiai ir karą Rytų Ukrainoje įplieskusiai Maskvai. O Rusija atsidėkoja atsisakydama pripažinti buvusios Serbijos autonomijos – Kosovo – nepriklausomybę.

Kaip teigė A.Vučičius, yra įrodymų, kad Rusija Serbijoje vykdė išties ambicingą šnipinėjimo kampaniją: „Užfiksuota dešimt kontaktų su trimis šaltiniais.“

Tiesa, tarsi bandydamas balansuoti, Serbijos lyderis netrukus patikino, kad šnipinėjimo skandalas neturėtų pakenkti dvišaliams santykiams. Jis pridūrė: „Esu tikras, kad prezidentas Vladimiras Putinas nebuvo apie tai informuotas.“

„Mes nekeisime savo politikos Rusijos atžvilgiu – Rusiją mes laikome broliška ir draugiška šalimi. Bet mes sustiprinsime mūsų žvalgybos gynybinius pajėgumus.

Rusijos ambasadoriaus paklausiau vienintelio dalyko: kodėl?“ – kalbėjo A.Vučičius, gruodžio pradžioje vyksiantis į Maskvą susitikti su V.Putinu – jau trečią kartą šiais metais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Aleksandras Vučičius
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Aleksandras Vučičius

Priklausoma nuo Rusijos

Rusija tradiciškai kalba apie provokaciją. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad paviešintą vaizdo įrašą reikėtų laikyti „provokacija“, kurios tikslas – „sukurti tam tikrą vaizdą“.

Pasak M.Zacharovos, Maskva dažnai pastebi, kad tokios provokacijos surengiamos artėjant Rusijos ir užsienio šalių viršūnių susitikimams. V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas patikino esantis tikras, kad dvišaliai Rusijos ir Serbijos santykiai niekaip nenukentės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

Serbija priklausoma nuo rusiškų dujų ir naftos. Narystės ES siekianti šalis nori prisijungti prie dujotiekio „TurkStream“, kuris apeitų Ukrainą ir gabentų dujas į Europą.

A.Vučičius galiausiai patikino, kad Serbija ir toliau laikysis karinio neutralumo – neprisijungs nei prie NATO, nei prie Rusijos inicijuotos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?