Kai 1993 metais buvo priimta Rusijos konstitucija, gigantiškas šalies parlamento pastatas – Baltieji rūmai – buvo pajuodęs ir apdegęs. Prezidentas Borisas Jelcinas ten buvo pasiuntęs net tankus – kad tik numalšintų grupės įstatymų leidėjų sukilimą.
B.Jelcinas tą kovą laimėjo: jis prastūmė prezidentui didžiules galias suteikusią Konstituciją, liberalizavo Rusijos visuomenę ir vadovavo dar septyneriems ekonominio chaoso, karo ir, daugybės rusų akimis, nuolatinio žeminimo iš vakariečių pusės metams.
Prabėgus ketvirčiui amžiaus, Rusija – visai kitokia. Kitas ir prezidentas – Vladimiras Putinas parklupdė populiariausią nepriklausomą žiniasklaidą, išsklaidė pilietinę visuomenę ir opoziciją bei apsistatė Kremlių saugumiečių armija.
Kitokie laikai reikalauja kitokių taisyklių? Bent jau taip, regis, mano Rusijos Konstitucinio Teismo pirmininkas V.Zorkinas, parašęs komentarą laikraštyje „Rossijskaja Gazeta“.
Pasiūlymai iškalbingi?
V.Zorkinas daugiau nei 4 tūkst. žodžių straipsnyje, kuris sudomino Rusijos politikos stebėtojus, pradėjusius svarstyti apie galimas V.Putino užmačias, rašė, kad šalies Konstitucija turi vystytis – taip, kaip vystosi visuomenė.
„Žinoma, mūsų Konstitucija – ne be trūkumų. Tarp jų – balanso stabdžių ir atsvarų sistemoje stoka; šališkumas vykdomosios valdžios naudai, aiškumo dėl galių paskirstymo tarp prezidento ir vyriausybės nebuvimas“, – teigė V.Zorkinas.
Jis taip pat užsiminė apie koncepciją, kurią XIX a. Rusijos slavofilai mąstytojai naudojo, kad nustumtų šalin vakarietiškas vertybes, – sobornost. Iš esmės tai reiškia komunalizmą ar nacionalinę vienybę.
K.Martynovas: „Kodėl jis būtent dabar pradėjo kalbėti apie pagrindinio įstatymo pakeitimo pliusus? Ar tikrai tik dėl to, kad Konstitucijai sueina 25 metai?“
„Mums reikalinga teisinė teorija, kuri susintetintų – neperžengiant įstatymų ribų – individualios laisvės ir socialinio solidarumo idėjas. Toks požiūris į teisinį mąstymą – svarbi Rusijos žmonių charakterio, jų teisinės ir moralinės sąžinės dalis“, – svarstė V.Zorkinas.
Kai kuriems analitikams tokios nuorodos į XIX a. idėjas priminė visai nesenas ultranacionalisto Aleksandro Dugino mintis. Negana to, ir pats V.Putinas viešai vis pakalba ir apie Rusijos imperijos, ir apie Sovietų Sąjungos istoriją – suprask, tai tiesiog madinga.
Tačiau nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ skiltininkui Kirilui Martynovui V.Zorkino pasiūlymai dėl konstitucinių pataisų skamba daug pavojingiau.
Anot K.Martynovo, tai ženklas, jog bent jau kai kurie Kremliaus pareigūnai aktyviai žaidžia su idėja pakeisti Konstituciją taip, kad V.Putino valdymo laikotarpis 2024 metais – tada baigsis jo kadencija prezidento poste – nenutrūktų.
„Kodėl jis būtent dabar pradėjo kalbėti apie pagrindinio įstatymo pakeitimo pliusus? Ar tikrai tik dėl to, kad Konstitucijai sueina 25 metai?“ – klausia K.Martynovas.
V.Putinui apsispręsti dabar nebūtina
V.Putinas Rusiją beveik be pertraukų valdo nuo pat 1999 metų. Nors pastaraisiais mėnesiais rusai garsiai keikia būsimą pensijų reformą, prezidento populiarumas vis dar aukštas.
Be to, šiuo metu neatrodo, kad būtų konkurentų V.Putinui – Kremlius oponentus išstumdė į paraštes. Nėra ir logiškų įpėdinių.
Tad nenuostabu, kad fanatiškiausi prezidento rėmėjai atvirai diskutuoja, kaip rasti būdą jam išlikti valdžioje ir po 2024-ųjų, kai baigsis formaliai paskutinė, ketvirtoji, V.Putino kadencija prezidento poste.
Kaip tai padaryti? Konstituciją balsavimu gali pakeisti ir parlamentas, bet bent jau oficialiai tos dokumento dalies, kuri galėtų leisti V.Putinui likti valdžioje po 2014 metų, pakeitimui reikalinga konstitucinė konvencija (asamblėja).
Anot Willo Pomeranzo, kurio knyga apie Rusijos įstatymus netrukus pasirodys prekyboje, taip šalyje dar nebuvo nutikę. Negana to, net nėra įstatymo, nusakančio, kaip turėtų atrodyti konstitucinės konvencijos sušaukimas.
„Esmė tokia, kad Putinas, norėdamas valdyti po 2024 metų, turės pakeisti konstituciją, – sako W.Pomeranzas, kuris yra Kennano instituto Vašingtone direktoriaus pavaduotojas. – Tokio sprendimo nereikia priimti dabar.
Galima apsispręsti 2020–2021 metais ar dar vėliau. Tad nors Zorkinas galbūt deda pamatus, apsispręs pats Putinas.“
Rusijos konstitucija buvo pakeista vienintelį kartą – 2008 metais. Tada Dmitrijus Medvedevas buvo ką tik perėmęs prezidento pareigas iš V.Putino ir prastūmė pataisą, pagal kurią prezidento kadencija buvo pailginta nuo 4 iki 6 metų.
Priekaištai tarptautiniams organams
Gordonas Smithas, Rusijos konstitucinės teisės specialistas JAV Pietų Karolinos universitete, atkreipė dėmesį į tai kad V.Zorkinas panaudojo religinį atspalvį turintį žodį sobornost.
Analitiko teigimu, tikriausiai siekiama kalbėti apie rusų kolektyvinį protą, kuris esą potencialiai būtų pranašesnis nei vakarietiška asmeninių laisvių ir teisių kolekcija.
„Kas paaiškins, kas yra sobornost? Ar tai valstybė? Ar tai bažnyčia? Ar tai platforma tolesnio Putino prezidentavimo legitimizavimui? Kas įkūnija sobornost? Galbūt galima sakyti, kad sobornost įkūnija Putinas.
Gal aš perdedu, gal mano žodžiai tik atspindi, kokie vakariečiai cinikai. O gal aš naivus“, – svarstė G.Smithas.
Vienoje V.Zorkino teksto pastraipoje minimos „tam tikrų mažumų teisės“. Ar tai nuoroda į Rusijos LGBT bendruomenę ir jų pastangas gauti teisinę apsaugą taip, kaip tai pavyko seksualinių mažumų atstovams JAV ir Vakarų Europoje?
Galbūt, bet toje pačioje pastraipoje užsimenama apie tarptautines organizacijas, primetančias „teises ir pareigas“ Rusijos visuomenei. Pasak G.Smitho, Z.Gorkinas greičiausiai rašo apie Europos Tarybą ar Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Paklaustas, ar Maskvoje ketinama imtis iniciatyvos dėl konstitucinių pataisų, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas į kalbas nesileido: „Tokie darbai prezidento administracijoje nevyksta. Zorkino straipsnį laikome asmeniniu eksperto požiūriu.“
Karinės parengties padėtis
Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius 15min teigė kalbas apie Kremliuje planuojamus Konstitucijos pokyčius kol kas vertinantis skeptiškai – tiesiog dar per anksti.
„Manau, kad Rusijos režimas ir pats nežino nei to, kas bus, nei to, kaip bus. Tokie dalykai Rusijoje daromi paskutiniais mėnesiais, o dabar iki 2024-ųjų dar liko šešeri metai.
Per šešerius metus viskas gali pasikeisti. Aišku, diskutuoti galima, ypač jei yra interesų grupės, kurios norėtų, kad Putinas liktų valdžioje, ir siektų pakeisti Konstituciją. Bet dabar dar per anksti – ten viskas vyksta ne taip“, – svarstė M.Laurinavičius.
Jis priminė 1999-uosius, kai dėl Boriso Jelcino įpėdinio – Vladimiro Putino – buvo apsispręsta per kelis mėnesius. Taip pat – 2007 metus, kai V.Putinas likus vos pusmečiui iki rinkimų savo laikinu įpėdiniu pasirinko ne Sergejų Ivanovą, o D.Medvedevą.
M.Laurinavičius: „Visi tie spėliojimai apie galimus įpėdinius ir panašiai leidžia Putinui visus laikyti karinėje parengtyje.“
„Tokia jau šio režimo vidinė struktūra. Putinas ir pats mėgsta laikyti visus už trumpo pavadėlio ir visaip viskuo manipuliuoti, taip pat daro ir įvairios grupuotės.
Jei dabar viskas būtų nuspręsta iš anksto, manipuliacijoms būtų mažiau pagrindo“, – aiškino M.Laurinavičius.
Ekspertas pripažino abejojantis, kad V.Putinas apskritai ruošiasi pasilikti valdžioje po 2024 metų: „Bet tai net nesvarbu – visi tie spėliojimai apie galimus įpėdinius ir panašiai leidžia Putinui visus laikyti karinėje parengtyje. Tada visi įsitempę atidžiai seka situaciją. Toks šis režimas.“
Kita vertus M.Laurinavičius sutiko, kad V.Zorkino svarstymai apie tai, esą galbūt prezidento institucija turi per daug galių, gali būti signalas, jog V.Putinas gali grįžti į premjero postą, kartu iš prezidento administracijos pasiimdamas žymiai didesnes konstitucines galias.
„Taip, gali būti, kad Putinas panorės reformuoti sistemą. Nors aš ir toliau skeptiškas, atmesti nieko negalima“, – 15min teigė Rusijos ekspertas.
