Istoriko bendražygiai tvirtina, kad ši byla sufabrikuota siekiant jį nutildyti.
Jurijus Dmitrijevas, garsios žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ padalinio šiaurės vakarinėje Karelijos respublikoje vadovas, ne vieną dešimtmetį užsiėmė per sovietų diktatoriaus Josifo Stalino represijas nužudytų žmonių masinių kapaviečių paieškomis ir atlikdavo palaikų ekshumavimą.
Pirmą kartą istorikas buvo sulaikytas 2016 metais dėl kaltinimų, susijusių su vaikų pornografija, ir daugiau nei metus praleido už grotų be teismo.
2018-aisiais jis buvo išteisintas, bet vėliau tais pačiais metais vėl sulaikytas ir apkaltintas seksualiniu smurtu.
Prokurorai tvirtina, kad 64 metų istorikas lytiškai išnaudojo savo įdukrą. J. Dmitrijevas tai kategoriškai neigia.
Šiaurės vakarinio Petrozavodsko miesto teismas nuosprendį šioje byloje trečiadienį skelbs už uždarų durų.
Prokurorai prašo kaltinamajam skirti 15 metų nelaisvės griežtojo režimo kolonijoje.
„Memorial“ tvirtina, kad J. Dmitrijevo baudžiamasis persekiojimas atspindi valdžios pastangas nuslopinti kitokią nuomonę.
„Nėra jokių abejonių, kad Jurijus Dmitrijevas nekaltas“, – prieš nuosprendžio paskelbimą nurodė organizacija.
„Tiesa apie praeitį neatitinka valstybės istorinio naratyvo“, – pridūrė „Memorial“.
J. Dmitrijevo šalininkai, tarp kurių yra nemažai iškilių Rusijos ir užsienio visuomenės veikėjų, sako, kad šia byla siekiama nubausti istoriką, raginusį atkreipti dėmesį į vieną tamsiausių šalies istorijos laikotarpių.
J.Dmitrijevas padėjo atidaryti viename iš Karelijos pušynų Sandarmocho memorialą tūkstančiams SSRS represijų aukų atminti. Tie žmonės buvo sušaudyti 1937–1938 metais; daugelis žuvusiųjų buvo užsieniečiai.
Populiarus rusų aktorius Venjaminas Smechovas yra pavadinęs J.Dmitrijevą „vienu geriausių mūsų šalies žmonių“.
„Perrašyti istoriją“
Grupė iškilų rašytojų, tarp jų Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič ir Jonathanas Littellas, šiais metais paskelbtame kreipimesi į Europos Tarybą pavadino istoriką „ašaka valdžios gerklėje“.
„Rusijos valdžia siekia perrašyti Sandarmocho istoriją šmeiždama jos atradėją ir nepagrįstai kaltindma J.Dmitrijevą siaubingu nusikaltimu“, – rašė jie.
2016 metais sulaikytas ir daugiau nei metus už grotų be teismo praleidęs J. Dmitrijevas išėjo į laisvę, būriui įžymių visuomenės veikėjų paraginus jį paleisti.
2018 metų balandį istorikas buvo išteisintas byloje dėl vaikų pornografijos, tačiau aukštesnės instancijos teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį, ir jis netrukus buvo vėl sulaikytas dėl kaltinimų lytiniu smurtu.
Pirma baudžiamoji byla J.Dmitrijevui buvo iškelta dėl aptiktų jo apsinuoginusios nepilnametės įdukros Natalijos nuotraukų. Jas istoriko name per kratą konfiskavo policijos pareigūnai, gavę anonimišką pranešimą.
Anot J. Dmitrijevo advokatų, tos nuotraukos buvo padarytos stebint nuo neprievalgio gydytos mergaitės būklę.
Nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“ pranešė, kad praėjusiais metais vienoje kameroje su J.Dmitrijevu laikyti asmenys bandė priversti jį pripažinti kaltę. Jie grasino istorikui, kad priešingu atveju kalėjime jis bus seksualiai išnaudojamas.
Šį mėnesį kalbėdamas per antros jo bylos nagrinėjimą teisme, J.Dmitrijevas, kuris pats buvo įvaikintas, sakė, jog darė viską, kad jo įdukra augtų sveika ir laiminga.
Kalboje, kurią paskelbė nepriklausomas naujienų portalas „Meduza“, istorikas taip pat sakė, jog labai svarbu, kad žmonės prisimintų savo praeitį.
„Valstybės stiprybę užtikrina ne tankai ir ginklai, ne branduolinės raketos ar galimybė liepti visiems eiti kuo toliau“, – sakė jis.
„Ne, valstybės stiprybė glūdi jos žmonėse“, – pabrėžė istorikas.
