Praėjusią savaitę A.Bėrzinis pasiūlė Seimui priimti politinį sprendimą dėl Antrojo pasaulinio karo dalyvių statuso, siekdamas sutelkti visuomenę. Laišką su raginimais susitaikyti A.Bėrzinis nusiuntė Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacijoms, pažymėdamas jame, kad „šiame kare nebuvo nugalėtojų, nes jis buvo didžiulis nusikaltimas žmonijai per visą jos gyvavimo istoriją, o jo padariniai dar ilgai atsilieps kartoms, taip pat ir toms aukoms, kurios be kaltės nukentėjo koncentracijos stovyklose ir kalėjimuose“.
„Žinoma, mes atkreipėme dėmesį į Latvijos valstybės vadovo “susitaikymo„ iniciatyvą. Stebina žodžiai, kad Antrajame pasauliniame kare “nebuvo nugalėtojų„. Tai iš esmės prieštarauja istorinei realybei ir yra šventvagystė Sovietų Sąjungos ir jos sąjungininkų antihitlerinėje koalicijoje tautoms, išvadavusioms pasaulį nuo fašizmo“, – sakoma antradienį išplatintame Rusijos URM oficialiojo atstovo Aleksandro Lukaševičiaus atsakyme į žiniasklaidos priemonių klausimą.
„Todėl dar kartą esame priversti atkreipti oficialiosios Rygos dėmesį į destruktyvius siekius peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo rezultatus ir Niurnbergo tribunolo nuosprendį, kuriame SS pripažinta nusikalstama organizacija. Tikimės, kad šiuos teiginius atitinkamai principingai įvertins Latvijos partneriai Europos Sąjungoje, taip pat jie bus įvertinti tarptautiniuose institutuose ir veteranų organizacijose“, – pridūrė diplomatas.
Savo laiške Latvijos nacionalinių karių draugijai, Latvijos šaulių 130-ojo korpuso ir Latvijos partizanų brigados veteranų draugijai, Latvijos šaulių susivienijimui ir Latvijos nacionalinių partizanų susivienijimui A.Bėrzinis pabrėžė, kad Antrojo pasaulinio karo veteranų susitaikymas labai svarbus siekiant sutelkti visą visuomenę.
„Reikia pradėti nuo pagrindų ir sugrįžti į tą istorijos tašką, nuo kurio prasidėjo Latvijos visuomenės skilimas. Jeigu pastate atsiranda pavojingų įtrūkimų, teikia pataisyti ir sustiprinti pamatus. Tik taip mes galėsime sukurti iš tikrųjų stiprią ir susitelkusią Latvijos tautą“, – rašo A.Bėrzinis.
Jis pažymi, kad tai nėra mėginimas primesti veteranams dirbtinį susitaikymą.
„Žengtas pirmasis žingsnis į tai, kad būtų galima apsvarstyti ir suvokti šio susitaikymo galimybes ir sąlygas. Tai pirmiausia reikštų atsitraukti nuo nuomonės, kas kariavo teisingesnėje pusėje. Tai žmonių suvokimas ir susitaikymas, o ne mėginimas perrašyti istoriją. Mes negalime pamiršti skausmo, aukų ir neteisingumo. Taip pat nėra nė kalbos ir apie karo nusikaltimų pateisinimą“, – rašo prezidentas.
Jis pažymi, kad šis susitaikymas būtinas Latvijos ateities vardan. Jeigu kariavusieji abiejose fronto pusėse pasirengę gerbti priešingos pusės ginklo draugų atminimo dienas – kovo 16-ąją ir gegužės 9-ąją kaip bendrą Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo pagerbimo dieną – ir besąlygiškai pripažinti Latviją nepriklausoma valstybe, tai šis žingsnis susitaikymo link jau žengtas.
„Kad Latvija daugiau niekada nebūtų įtraukta į griaunamo karo baisumus, kad visuomenėje vyrautų taika ir tarpusavio pagarba, kad būsimos kartos gyventų saugioje ir klestinčioje šalyje, – jau vien dėl to būtinas toks susitaikymas, kuris padės užversti vieną juodžiausių mūsų šalies istorijoje puslapių“, – sakoma prezidento laiške.
