Naujienų agentūros „Interfax“ paklaustas, ar Maskva tebelaiko NATO Šaltojo karo reliktu ir anachronizmu, Europos bendradarbiavimo departamento direktorius Andrejus Kelinas atsakė: „Koks anachronizmas? Daugeliui šalių būti NATO paprasčiausiai naudinga – naudinga ekonomiškai, politiškai, nes nereikia kurti savarankiškos užsienio politikos, pakanka prisijungti prie bendros.“
Tuo pačiu jis pažymėjo, kad NATO – „tai realybė, karinis veiksnys ir todėl vien užkeikimais čia neišsiversi“.
„Su NATO reikia kurti normalius santykius ir atnaujinti tai, kas buvo“, – pabrėžė diplomatas.
A.Kelinas paaiškino, kad „yra daugybė priežasčių, dėl kurių valstybės, ypač nedidelės, teikia pirmenybę buvimui tokioje organizacijoje“.
„Nėra būtinybės kurti gynybą palei visą šalies perimetrą. Tarkime, tai pačiai Belgijai nereikia turėti savarankiškų karinių jūrų pajėgų, aviacijos, priešlėktuvinės gynybos. Kalbama apie darbo pasidalijimą, ir tai daug pigiau. Viena šalis išlaiko, tarkime, dvi fregatas ir keturis naikintuvus. Na, o kaimynė vykdo kitas kovines užduotis“, – sakė jis.
„Šis darbo pasidalijimas labai sumažina biudžeto išlaidas gynybai. Ir todėl dabar tik keturios valstybės įvykdo NATO normatyvą dėl išlaidų gynybai – 2 proc. BVP, o visų kitų Aljanso šalių išlaidos gynybai yra reikšmingai mažesnės. Tarkime, Vokietijoje tai – 1,2 proc. BVP“, – sakė A.Kelinas.
Pasak jo, „žinoma, pigiau būti tokioje karinėje sąjungoje, nei savarankiškai kurti gynybą visu azimutu“.
„Ir tikrai, neįmanoma įtikinti šalių narių, kad iš NATO reikia išstoti, kad tai anachronizmas, nes nusveria vien racionalios priežastys“, – pabrėžė jis.
