Platinamoje žinutėje kalbama apie etninių rusų padėtį Estijoje.
Pasak M.Zacharovos, Estija paskubomis priėmė dar vieną diskriminacinį įstatymą, nukreiptą prieš „pilkųjų pasų“ turėtojus „nepiliečius“ – taip Estijoje vadinami asmenys, daugiausia etniniai rusai, gyvenantys šioje Baltijos šalyje.
„Šį kartą iš jų atimta teisė nešioti ginklą. Ko bijo Estijos valdžia? Tegul jie patys atsako į šį klausimą. Pasakysiu tik tiek, kad paskutinį kartą draudimą nešiotis ginklus etninėms grupėms įvedė... Adolfas Hitleris“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė“.
Kadangi M.Zacharova Estijos valdžios institucijų politiką palygino su nacių etninės diskriminacijos ir net genocido politika, būtina nustatyti pagrindinius principus, kuriais vadovavosi naciai.
Toks pagrindas nacių valdymo laikotarpiu buvo Reicho pilietybės įstatymas ir Vokiečių kraujo ir vokiečių garbės apsaugos įstatymas, kuriuose buvo nustatyti būtent rasiniai (kraujo) pilietybės kriterijai:
„1. Reicho piliečiu gali būti tik vokiško ar giminingo kraujo subjektas, kuris savo elgesiu įrodė, kad yra pasirengęs ir vertas ištikimai tarnauti vokiečių tautai ir Reichui... 3. Tik Reicho pilietis turi visas politines teises pagal įstatymą“.
Visiems kitiems buvo nustatytas sąmoningai žemesnis „subjekto“ statusas, o žydams – papildomi apribojimai. Specialiais potvarkiais buvo nustatytos atitinkamos kraujo „priemaišų“ proporcijos, kurios lėmė konkretaus asmens teisinį statusą.
Akivaizdu, kad šiuo atveju pagrindinis ir neatšaukiamas veiksnys, lemiantis teisę į pilietybę, buvo rasė ir etninė kilmė.
Okupacijos laikotarpio migrantai
„Nepiliečio“ statusas Estijos teisėje egzistuoja. Teisiškai nepiliečiai yra Sovietų Sąjungos piliečiai, kurie okupacijos metais persikėlė į Estiją, todėl neturi teisės į pilietybę pagal gimimą.
Estijoje gyvena apie 1,3 mln. žmonių, maždaug ketvirtadalis gyventojų kalba rusiškai. Daugelis pastarųjų, kurių tėvai ir seneliai čia buvo atvežti per sovietinę okupaciją, arba turi rusiškus pasus, arba apskritai neturi jokios pilietybės. Skaičiuojama, kad tokių „nepiliečių“ šalyje yra apie 80–90 tūkst.
Kai Estija 1991 metais atkūrė nepriklausomybę, pilietybė automatiškai buvo suteikta tiems žmonėms, kurie buvo Estijos piliečiai prieš sovietinę okupaciją. Rusams, kurie į Estiją atvyko po karo, buvo nurodyta išsilaikyti kalbos ir istorijos egzaminus.
„Nepiliečių“ teises ir pareigas Estijoje reglamentuoja Užsieniečių įstatymas.
Palyginti su kitais užsieniečiais ir asmenimis be pilietybės, imigrantams iš sovietų okupacijos laikotarpio taikomos net tam tikros privilegijos.
Antai 232 straipsnyje nustatytos leidimo nuolat (ilgam laikui) gyventi Estijoje išdavimo sąlygos, tačiau tam tikri reikalavimai netaikomi „užsieniečiui, kuris apsigyveno Estijoje iki 1990 m. liepos 1 d., faktiškai gyveno ir gyvena Estijoje, nėra išvykęs iš čia į jokią kitą šalį ir jo gyvenimas Estijoje nekenkia Estijos valstybės interesams“.
Estijos parlamentas 2020 metais net priėmė pataisas, leisiančias pilietybės neturinčių gyventojų vaikams paprasčiau gauti pasą.
Remiantis pataisomis, vaikai galės tapti Estijos piliečiais, jei vienas iš tėvų (ar senelių) neturi pilietybės ir gyvena šalyje nuo 1991 metų rugpjūčio 20 dienos, o kitas iš tėvų yra užsienio valstybės pilietis.
Jei nepilnametis turi kitos valstybės pilietybę, jam teks jos atsisakyti, kad galėtų tapti Estijos piliečiu.
Iki šių pataisų įsigaliojimo, įstatymai leido supaprastinta tvarka suteikti pilietybę vaikams iš šeimų, kuriose abu tėvai turi „pilkuosius“ („nepiliečių“) pasus.
Bijo, kad puls „ginti“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą teigė, kad Rusija yra pasiryžusi „ginti“ kitose šalyse gyvenančių tėvynainių interesus.
Kremlius dažnai kritikuoja Latviją ir Estiją, esą jose gyvenantys rusai, kurie neturi jokios pilietybės, yra diskriminuojami.
Skaitykite plačiau: Kodėl Estija atsisako dvigubos pilietybės?
M.Zacharova ne kartą grasino ir Lietuvai. Vienas įsimintinesnių incidentų – pareiškimai, nuskambėję po to, kai per Lietuvą buvo uždraustas dvigubos paskirties rusiškų prekių pervežimas.
„Tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai per jų diplomatines atstovybes Maskvoje buvo pasakyta, kad tokie jų veiksmai yra nepriimtini, kad padaryti žingsniai privalo būti pakeisti. Taip pat kad situacija turi būti grąžinta į teisėtą ir legitimų kursą.
Jeigu to nebus padaryta, tuomet, žinoma, – ir tai Maskvoje buvo pabrėžta visais lygiais – mūsų atsakomieji veiksmai bus neišvengiami“, – anuomet grūmojo M.Zacharova.
Plačiau skaitykite: Melagienų kūrėjai siautėja: Lietuvos rusams pataria ruoštis karui
Lietuvoje jau įsigaliojo
Šių metų sausį Seimas nubalsavo už Ginklų ir šaudmenų įstatymo pataisas.
Pagal jas, nuolatiniams šalies gyventojams, kurie nėra Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai, būtų draudžiama įsigyti ir turėti ginklų Lietuvoje.
Šių valstybių, tarp jų Rusijos ir Baltarusijos, piliečiai negalėtų įsigyti ir turėti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių.
Pataisas inicijavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas akcentavo, kad taip siekiama užkirsti kelią formuotis priešiškoms valstybėms palankioms grupėms.
Jis pabrėžė, kad taip būtų užkirstas kelias galimoms įtampoms ir užtikrintas saugumas.
Kaip skelbė TV3 televizija, įstatymo priėmimo metu Lietuvoje gyveno beveik 300 Rusijos ir apie 50 Baltarusijos piliečių, turinčių teisę turėti ginklą. Jie privalės jų atsisakyti per įstatymo numatytą laikotarpį.
15min verdiktas: Melas. „Nepiliečio“ statusas Estijoje niekaip nesusijęs su rase ar etnine kilme. Dėl šios priežasties M.Zacharovos kaltinimai dėl etninių rusų diskriminacijos yra nepagrįsti. Lyginimai su nacių politika (kur rasė ir etninė kilmė visada buvo lemiamas veiksnys, nepriklausomai nuo pilietybės) taip pat nepagrįsti.
