Pirmieji dideli rinkimai po V.Putino naujos šešerių metų kadencijos pradžios gegužę, netapo paguoda Kremliaus oponentams, kurie sako, kad šalies vadovas naudoja klastojimus ir nepatenkintųjų slopinimą, kad išlaikytų savo valdžią.
Rinkimų, vykusių nuo Baltijos jūros iki Kamčiatkos, rezultatai rodo, kad „Vieningoji Rusija“ laimėjo arba priartėjo prie pergalės varžybose dėl visų penkių gubernatorių postų ir keliuose balsavimuose, renkant provincijų ir miestų valdžią.
„Visi tikėjosi partijos fiasko po rinkimų gruodį... Nieko panašaus neįvyko“, – pridūrė D.Medvedevas.
Premjeras Dmitrijus Medvedevas, kuriam V.Putinas perdavė pirmininkavimą „Vieningajai Rusijai“ po to, kai jiedu susikeitė postais, sakė, kad valdančioji partija šįkart pasirodė geriau nei per gruodį vykusius parlamento rinkimus, kai ji neteko dešimčių anksčiau turėtų vietų.
Tąsyk protestuodami dėl įtariamų klastojimų į Maskvos gatves buvo išėję dešimtys tūkstančių žmonių, dalyvavę didžiausiuose opozicijos protestuose prieš 12 metų trukusį V.Putino valdymą, tačiau šis buvo vėl išrinktas prezidentu kovą, nepaisant demonstracijų.
„Pasakysiu atvirai: “Vieningoji Rusija„ pasirodė stipriai, stipriau nei per Dūmos rinkimus gruodį“, – V.Medvedevas sakė savo partijos būstinėje Maskvoje, komentuodamas rezultatus, gautus iš rytinių regionų, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
„Visi tikėjosi partijos fiasko po rinkimų gruodį... Nieko panašaus neįvyko“, – pridūrė D.Medvedevas. Pasak jo, rinkimai vyko „civilizuotai, ir kol kas, kaip suprantu, niekas nepastebėjo jokių reikšmingų pažeidimų“.
Tačiau oponentai kaltino Kremlių naudojantis savo įtaka ir užtikrinant nesąžiningą pranašumą savo palaikomiems kandidatams, šalinant iš kovos stiprius varžovus ir spaudžiant valstybinio sektoriaus darbuotojus balsuoti už „Vieningąją Rusiją“.
„Liūdna, kad padėtis nepasikeitė. Pažeidimų ne sumažėjo, o padaugėjo“, sakė Grigorijus Melkoniancas.
Jie taip pat kaltino valdančiuosius dėl įvairių rinkimų proceso pažeidimų rinkimų dieną, įskaitant atvejus, kai rinkėjai balsuodavo po kelis kartus, o urnose balsalapių būdavo randama daugiau nei užregistruota balsavusių rinkėjų.
„Liūdna, kad padėtis nepasikeitė. Pažeidimų ne sumažėjo, o padaugėjo“, palyginti su praeitais rinkimais, sakė Vakarų šalių finansuojamos rinkimų stebėjimo organizacijos „Golos“ direktoriaus pavaduotojas Grigorijus Melkoniancas.
Tuo tarpu Centrinės rinkimų komisijos vadovas Vladimiras Čiurovas tvirtino, kad „Golos“ pareiškimai „neturi nieko bendra su tikrove. Mes renkame visą medžiagą tolesniam tyrimui, iš kur sklinda šis melo srautas“.
Per šį balsavimą buvo renkami gubernatoriai penkiose iš 83 Rusijos provincijų. Jis buvo pirmasis po to, kai Kremlius atnaujino populiarius tiesioginius regionų vadovų rinkimus, kuriuos V.Putinas buvo panaikinęs, stiprindamas savo valdžią per savo ankstesnę kadenciją Kremliuje 2000-2008 metais.
„Vieningajai Rusijai“ priklausantis Amūro regiono vadovas buvo perrinktas, o daliniai rezultatai rodo, kad partijos kandidatai įgiję aiškią persvarą Novgorodo, Belgorodo, Riazanės ir Briansko regionuose, nurodė Centrinė rinkimų komisija.
Vakarinėje Briansko srityje viena medikė apkaltino savo klinikos vadovus, esą jie grasino atleisti darbuotojus, kurie nebalsuos už perrinkimo siekiantį gubernatorių Nikolajų Deniną. Pasak jos, darbuotojai esą buvo prigrasinti pateikti savo pasirinkimo įrodymus – nufotografuoti užpildytus balsalapius mobiliaisiais telefonais.
„Be abejo, aš atsisakiau“, – sakė 55 metų Marija Makarova, kuris nurodė balsavusi už komunistų kandidatą Vadimą Potomskį.
„Ką Deninas nuveikė per aštuonerius metus? Gaunu apgailėtiną atlyginimą ir turiu dirbti apskritą parą, kad gaučiau 6 tūkst. rublių (517 litų) per mėnesį, – skundėsi ji. – Jis tik kalba, o visi skursta.“
Itin atidžiai buvo stebimas balsavimai dėl vienintelių dviejų iškilių opozicijos protestus prieš V.Putiną organizavusių lyderių kandidatūrų: aktyvistės ir aplinkosaugos kampanijų organizatorės Jevgenijos Čirikovos ir liberalių pažiūrų politiko Vladimiro Ryžkovo.
J.Čirikova reiškė nusivylimą dėl balsavimo Maskvos priemiestyje Chimkuose, sakydama, kad prieš pat rinkimus viename daugiabutyje buvo įregistruoti šimtai naujų gyventojų, taip pat kaltino pareigūnus, kurie esą slėpė rinkėjų sąrašus nuo stebėtojų kai kuriose rinkimų apylinkėse.
„Nauji gyventojai buvo įregistruoti šiandien paryčiais – jie kažkaip gavo gyvenamosios vietos registraciją praeitą naktį“, – sakė kandidatė.
Suskaičiavus pusę balsų, „Vieningosios Rusijos“ palaikomas meras Olegas Šachovas pirmavo, surinkęs 46 proc., o J.Čirikova liko antra, užsitikrinusi 18 proc. balsų, nurodė regiono rinkimų komisija.
Komisijos vadovas atmetė J.Čirikovos kaltinimus, o O.Šachovas pareiškė, kad jo oponentė turėtų „išmokti garbingai pralaimėti“.
Altajaus regiono sostinėje Barnaule, kur kandidatavo V.Ryžkovas, Kremliaus oponentai sakė įtariantys, kad tie patys piliečiai balsuodavo keliose rinkimų apylinkėse, o rinkėjų sąrašai buvo neteisėtai išplėsti, siekiant užtikrinti daugiau balsų už „Vieningąją Rusiją“.
V.Ryžkovo partija vos perkopė 5 proc. balsų slenkstį, kad patektų į Barnaulo miesto tarybą, o „Vieningoji Rusija“ pelnė apie 50 proc. balsų, rodo negalutiniai oficialūs rezultatai.
V.Čiurovas nurodė pareigūnams ištirti numanomus pažeidimus.
Protestų banga, pakilusi pernai gruodį, atskleidė daugelio piliečių nepasitenkinimą Maskvoje ir kai kuriuose kituose miestuose dėl V.Putino planų grįžti į Kremlių po ketverių metų darbo premjero poste. Tačiau šis protesto judėjimas beveik neprasiskverbė į provincijų gilumą.
Atsakydamas į protestus Kremlius sumažino suvaržymus politinių partijų registravimui, todėl sekmadienį vykusiuose rinkimuose dalyvavo daugiau politinių judėjimų. Tačiau opozicijos organizacijos teigia, jog daugelio kandidatų vardai nepateko į rinkimų sąrašus dėl smulkių procedūrinių pažeidimų.
