Priminsime, kad penktadienį Lietuvos generalinė prokuratūra informavo, jog Austrijoje sulaikytas įtariamasis Sausio 13-osios byloje. „Liepos 14 d. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas asmuo, kuris įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje (Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis), padarymu vadinamoje Sausio 13-osios byloje“, – buvo rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.
Nors prokurorai nusprendė slėpti sulaikytojo pavardę, netrukus paaiškėjo, kad Vienos oro uoste buvo sulaikytas KGB atsargos pulkininkas Michailas Golovatovas (gim. 1949 m.).
Kaip rašoma KGB grupės „Alfa“ veteranų tinklalapyje alphagroup.ru, 1991 m. M.Golovatovas vadovavo KGB specialiosios paskirties grupės „A“ smogikams, šturmavusiems Lietuvos radijo ir televizijos objektus.
Šeštadienio rytą kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, jog Austrija M.Golovatovą paleido ir jis jau grįžo į Maskvą.
Nieko nekomentuos iki pirmadienio
Kol Lietuvos pareigūnai svaidosi žaibais ir grasina diplomatinėmis notomis Austrijai bei skundais Europos Sąjungos institucijoms, Rusijos žiniasklaida skelbia, kad buvęs KGB grupės „A“ vadas išlaisvintas ne be aukštų Rusijos politikų pagalbos.
 |
| alphagroup.ru nuotr./Michailas Golovatovas |
Gazeta.ru duomenimis, iš Austrijos areštinės ištraukiant M.Golovatovą dalyvavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos ir Rusijos generalinės prokuratūros atstovai.
„Austrijos teismas sprendimą buvusio specialiosios paskirties būrio nario naudai priėmė netikėtai greitai – naktį iš penktadienio į šeštadienį. Tai sukėlė nuostabą Lietuvos valdžiai. Gerai informuotų gazeta.ru šaltinių teigimu, M.Golovatovas buvo išlaisvintas operatyviai įsikišus Rusijos URM ir Generalinės prokuratūros vadovybei“, – rašo gazeta.ru.
Gazeta.ru žurnalistai paskambino į Rusijos ambasadą Vienoje, norėdami patikrinti šaltinių teiginius.
Tačiau ambasadoje niekas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti aukščiausių sluoksnių įsikišimo fakto.
„Ambasados budėtojas pasakė, kad apie buvusio KGB darbuotojo bylą nieko nežino. Vėliau telefono ragelyje buvo girdimas jo pokalbis apie „skambutį iš Maskvos su provokaciniu klausimu apie Golovatovo bylą“. Po minutės gazeta.ru skambutis buvo peradresuotas budinčiam diplomatui, kuris iki pirmadienio atsisakė bet ką komentuoti“, – rašo leidinys.
„Išlaisvintas politikų pastangomis“
Dar atviriau situaciją nušviečia portalas „Vzgliad“. Jo kalbintas Tarptautinės antiteroristinio padalinio „Alfa“ veteranų asociacijos viceprezidentas Aleksejus Filatovas atvirai pripažino, kad M.Golovatovas išlaisvintas politikų pastangomis.
„Mūsų politikų pastangomis Michailas Golovatovas išlaisvintas“, – pareiškė A.Filatovas.
 |
| alphagroup.ru nuotr./Michailas Golovatovas |
A.Filatovas taip pat teigia, kad jo kolega M.Golovatovas neįvertino suėmimo grėsmės Europos Sąjungoje.
„M.Golovatovas žinojo, kad kažkas gali įvykti. Tačiau jis tam neteikė didelės reikšmės, galvojo, kad tai nerimta, – sakė A.Filatovas. – Aš tiksliai nežinau, ką jis veikė Austrijoje, tačiau manau, kad, greičiausiai, ilsėjosi“.
A.Filatovas pokalbyje su portalo „Vzgliad“ žurnalistu teisino buvusį grupės „A“ vadovą ir tvirtino, kad jis tik vykdė įsakymus.
„Kuo jį kaltina? Tuo, kad jis vykdė aukščiausių šalies vadovų įsakymus? Tuo metu Lietuva buvo vieningos valstybės dalimi. M.Golovatovui įsakė ir jis vykdė įsakymą. Kai 1991 m. žuvo jo pavaldinys Viktoras Šatskichas (žuvo per Lietuvos radijo ir televizijos pastato šturmą Vilniuje 1991 m. naktį iš sausio 12 d. į sausio 13 d. – red.past.), tuometis šalies vadovas Michailas Gorbačiovas pareiškė, kad nieko į Vilnių nesiuntė. Nors visi puikiai žino, kad kariškis be įsakymo iš vietos nepajudės“, – tvirtino A.Filatovas.
Beje, tas pats A.Filatovas dar penktadienio vakarą savo tinklaraštyje „lietuviškiems vanagams“ (kaip jis pats išsireiškė) rašė: „Riestainio skylę jūs gausite, o ne M.Golovatovą“.
V.Uschopčikas: „Į Europos Sąjungą geriau iš viso nelįsti“
 |
| alphagroup.ru nuotr./Michailas Golovatovas |
Geras M.Golovatovo bičiulis, buvęs Baltarusijos gynybos ministro pavaduotojas, o 1991 m. Vilniuje dislokuoto sovietų kariškių garnizono vadas generolas Vladimiras Uschopčikas (jis irgi yra įtariamasis Sausio 13-osios byloje, tačiau iki šiol ramiai gyvena Baltarusijoje – red. past.) irgi tvirtina, kad buvęs KGB karininkas neįvertino suėmimo grėsmės.
„Matyt, Europos Sąjungoje mūsų pavardės yra kažkokiuose sąrašuose. Ten teisybės nerasi, todėl geriau ten iš viso nelįsti, – pokalbyje su portalo „Vzgliad“ žurnalistu sakė V.Uschopčikas. – Sulaikyti reikėjo M.Gorbačiovą, kuris visur važinėja, premijas gauna. Sulaikyti reikia ir tuos, kurie sugriovė Sovietų Sąjungą. Jų kažkodėl niekas nesulaiko. O sulaikinėja žmones, kurie vykdė savo pareigą.“
Kalbėdamas apie 1991 m. įvykius, V.Uschopčikas tvirtino, kad nei jis, nei M.Golovatovas niekuo nenusikalto, vėl tvirtino, kad KGB spec. būrys „Alfa“ buvo ginkluotas tuščiais šoviniais.
„Tačiau to Europai šiandien neįmanoma įrodyti. Todėl lankytis Europos Sąjungos šalyse yra gana rizikinga“, - sakė buvęs Vilniaus garnizono vadas.
Apie Michailą Golovatovą
Į KGB specialiosios paskirties grupę „A“ M.Golovatovas pateko vos tik ją įkūrus – 1974 m. Čia jis karjeros laiptais kopė nuo jaun. žvalgo ir snaiperio iki pat padalinio vado.
1979 m. M.Golovatovas įėjo į KGB smogikų būrio, šturmavusio tuometinio Afganistano vadovo Amino rūmus Kabule. Šiuo šturmu Sovietų Sąjunga pradėjo daugelį metų trukusį kruviną karą Afganistane.
1991 m. M.Golovatovas vadovavo į Lietuvą permestam KGB būriui „A“.
Visos grupės „Alfa“ vadu jis tapo 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir vadovavo jam iki 1992 m. liepos 4 d.
Baigęs tarnybą KGB, M.Golovatovas užsiėmė verslu, o 1997–2002 metais darbavosi Patarėjų komiteto prie Rusijos federalinės saugumo tarnybos viršininko pavaduotoju.
