„Debunk EU“ analitikai ištyrė daugiau nei 1,2 tūkst. straipsnių, pasirodžiusių didelę skaitytojų auditoriją turinčiuose Rusijos informaciniuose kanaluose.
Pastebima, kad Baltarusijos gatvėse vykstant protestams rusiška žiniasklaida konstravo savitą naratyvą. Kritikuotas tiek neva su Vakarais flirtuojantis A.Lukašenka, tiek ir protestuotojai.
Tyrimo duomenimis, rusiškai auditorijai skirta informacija apie Baltarusijos protestus stipriai išsiskyrė. Pasak „Debunk EU“ vyriausiojo analitiko Algirdo Kazlausko, daugumoje Rusijos žiniasklaidos pranešimų apie rinkimus ir protestus Baltarusijoje vyravo trys skirtingi naratyvai.
Pirmiausia galima įžvelgti smurtą prieš protestuotojus ir režimą smerkiančią informacijos liniją. Šiuo aspektu Rusijos žiniasklaidoje pateikiama informacija buvo panaši į sutinkamą Vakarų žiniasklaidoje.
Tačiau čia panašumai ir baigiasi. Žinutėse rusų kalba Baltarusijos vadovui reiškėsi kritika dėl antirusiškos retorikos, sulaikomų ir mušamų Rusijos piliečių bei flirto su Vakarais.
Netrūko ir kritikos patiems protestuotojams bei Baltarusijos opozicijai. Pasak A.Kazlausko, pastebimi lyginimai su įvykiais Ukrainoje 2014 m., neva kurstomu pilietiniu karu. Taip pat skelbta, jog Baltarusijos protestuotojus kontroliuoja Vakarai.
„Debunk EU“ vertinimu, rinkimų išvakarėse ir pirmąją savaitę po jų, Rusijos žiniasklaidoje neigiamas A.Lukašenkos režimo veiksmų vertinimas buvo dažnesnis už teigiamą.
Pagrindiniu rusiškos žiniasklaidos taikiniu buvo tapęs pats A.Lukašenka, taip pat Baltarusijos milicija, Vyriausioji rinkimų komisija ir šalies valstybinė žiniasklaida.
Nebuvo suformavę strategijos
A.Kazlausko teigimu, surinkti duomenys rodo, kad rinkimų išvakarėse Kremlius nebuvo aiškiai suformavęs komunikacinės strategijos, nes nesitikėjo tokio protestų masto, todėl kiekviena medija komunikavo pagal savo supratimą.
Apie tai kalbėjo ir tinklalapio meduza.io šaltinis iš vienos pagrindinių Rusijos naujienų agentūrų. Anot jo, tik po savaitės protestų Vladimiro Putino administracija galiausiai susisiekė su pagrindinėmis naujienų agentūromis ir liepė žurnalistams įvykius nušviesti „subalansuotai“.
Pokyčiai Rusijos žiniasklaidos komunikacijoje buvo pastebėti tik po rugpjūčio 15-ąją įvykusio A.Lukašenkos skambučio V.Putinui, kurio metu buvo tartasi dėl porinkiminių protestų Baltarusijoje.
Pasak A.Kazlausko, po šio pokalbio Rusijos žiniasklaidoje atsirado naujų temų, pavyzdžiui, pranešimai apie NATO karines pajėgas greta Baltarusijos sienos bei protestų saugumui keliamą grėsmę.
„Pastebėjome, jog suintensyvėjo kalbos apie Vakarų kišimąsi į Baltarusijos vidaus reikalus. Ši žinutė pasiekė itin didelę, daugiau nei 290 mln. kontaktų, auditoriją. Taip pat pasikeitė ir bendras sentimentas – turinio Lukašenkos naudai atsirado daugiau ir jis pasiekė didesnę auditoriją“, – aiškino analitikas.
A.Kazlausko manymu, naujų naratyvų atsiradimas bei režimą palaikančio turinio pagausėjimas gali rodyti, jog protestuotojų darytas spaudimas sumenkino A.Lukašenkos politinę bei derybinę galią ir pokalbio su V.Putinu metu jis turėjo sutikti su nuolaidomis ir įsipareigojimais, naudingais Rusijos pusei.
„Wagner“ istorijos vertinimas
Vienas pasikeitusio tono pavyzdžių – liepą Baltarusijoje sulaikytų „Wagner“ samdinių istorija. Iki skambučio V.Putinui informacija apie įvykį Rusijos žiniasklaidoje buvo nušviečiama neigiamai aiškinant, kad sulaikymas tėra viešųjų ryšių akcija, akcentuojamas nedraugiškas šio veiksmo pobūdis.
„Po Lukašenkos pokalbio su Putinu buvo paskelbta, kad samdiniai bus perduoti Rusijai. Taip pat suaktyvėjo sąmokslo teorija, jog jie neva buvo siųsti ne Rusijos, o Ukrainos. Vis dėlto faktas, jog galiausiai Wagnerio samdiniai buvo perduoti Rusijai, nepaisant Ukrainos prašymų juos išduoti dėl Donbase įvykdytų nusikaltimų, duoda peno spėjimams, jog tai galėjo būti bendra Baltarusijos ir Rusijos viešųjų ryšių akcija“, – teigia A.Kazlauskas.
Teorija esą galėjo būti sukurpta siekiant prieš rinkimus parodyti, kad A.Lukašenka yra Baltarusijos suvereniteto garantas ir neva yra pasirengęs ginti šalį ne tik nuo Vakarų, bet ir nuo Rusijos.
Pasak analitiko, nors po Maidano Ukrainoje žiniasklaidos politinė savivoka Kremliaus atžvilgiu davė teigiamų rezultatų, kartais situacija yra supaprastinama ieškant Vakarų ir Rusijos priešpriešos.
„Vienas iš svarbių elementų, kurį pabrėžia ekspertai, analizuojantys Rusijos ilgalaikę politiką, yra tai, jog Kremlius nėra linkęs žaisti atviromis kortomis ar statyti tik už vieną kovojančią pusę. Neretu atveju stengiamasi įvairiais formatais bendradarbiauti su tarpusavyje oponuojančiomis politinėmis jėgomis. Kartais šis polinkis diversifikuoti rizikas gali atsispindėti ir rusiškos žiniasklaidos transliuojamose žinutėse“, – sako ekspertas.
„Nepaisant tyrimo metu aptiktų tendencijų, jog Lukašenkos skambutis Putinui galėjo turėti įtakos vyraujančių žinučių pokyčiams Rusijos žiniasklaidoje, šiam teiginiui patvirtinti reiktų atlikti tolesnį tyrimą“, – teigia A.Kazlauskas.
Todėl, anot eksperto, išplėtus tyrimo apimtį bei išanalizavus tolesnę Rusijos žiniasklaidos skelbiamų žinučių raidą, ypač po to, kai įvyko pirmasis gyvas Lukašenkos ir Putino derybų dėl paramos raundas Sočio mieste, bus galima susidaryti kur kas aiškesnį vaizdą.
„Debunk EU“ tyrimu siekiant aprėpti įvairias Rusijos žiniasklaidos (internetinės medijos, naujienų agentūrų, TV kanalų, spaudos ir Baltijos regioninės žiniasklaidos) priemones, buvo pasirinkta didžiausią skaitytojų auditoriją turinčių puslapių imtis pagal SimilarWeb.com klasifikaciją.
Apie „Debunk EU“
„Debunk EU“ – iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi.
„Debunk EU“ iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos „Google“ dėmesio ir finansavimo, taip pat tokių žiniasklaidos gigantų kaip „The Financial Times“ ir „Deutsche Welle“ dėmesio.
Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 18 valstybių, tarp jų – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje ir kitose.
