Kaip rašo newsru.com, remdamasis „Interfaksu“, pasiskiepijęs ir apsaugotas nuo koronaviruso infekcijos žmogus laikomas tik praėjus trims savaitėms po antrojo skiepo, nes, Altajaus krašto operacijų štabo atstovų teigimu, tiek laiko formuojasi imunitetas.
Tokiu būdu medikams, nors ir gavus abu skiepus, imunitetas esą dar nespėjo susiformuoti, o tai ir tapo ligos priežastimi.
Šie trys medikai priklauso 42 asmenų grupei, kuri pirmoji gavo vakciną nuo COVID-19. Jiems rugsėjo pabaigoje į Altajaus kraštą buvo atvežta partija „Sputnik V“ vakcinų, kurias sukūrė N.F.Gamalėjo vardo Nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos centras. Pasaulis į tokius greitus Rusijos sprendimus dėl vakcinos žiūri atsargiai ir džiaugtis atradimų neskuba.
Altajaus krašto sveikatos apsaugos ministerija tuomet tvirtino, kad jau artimiausiu metu bus atvežta dar 2 tūkst. vakcinų, vėliau patikslinta, kad antroji partija atkeliaus 2021 metų ketvirtyje. Nuo pandemijos pradžios Altajaus krašte naujuoju koronavirusu užsikrėtė 21 499 žmonės, 900 žmonių mirė.
Nuo epidemijos pradžios visoje Rusijoje išaiškinta iš viso 1 836 960 COVID-19 atvejų, 31 593 užsikrėtusieji mirė.
Newsru.com praneša, kad kiek anksčiau apie teigiamą koronaviruso testą informavo Rusijos Dūmos „Teisingos Rusijos“ frakcijos vadovo pavaduotojas Valerijus Gartungas, kuris taip pat dalyvavo rusiškos vakcinos bandymuose. Tiesa, jis tuomet spėliojo, kad gavo ne vakciną, o placebo.
Rusijos gydytojai dar rugpjūtį pareiškė, kad jie nepasiruošę žmonių skiepyti šia naująja vakcina. 66 proc. apklausoje dalyvavusių gydytojų tuomet teigė, kad jie neturi pakankamai duomenų apie vakcinos efektyvumą, 48 proc. nerimavo, kad preparatas pagamintas per tokį trumpą laiką. Tad skiepytis sutiko tik apie ketvirtadalis apklaustų medikų, dar mažiau – apie 20 proc. – sakė rekomenduosią skiepytis savo pacientams, kolegoms ir pažįstamiems. Kad to griežtai nedarys, teigė daugiau nei pusė apklaustųjų.
Rusijos gydytojai dar rugpjūtį pareiškė, kad jie nepasiruošę žmonių skiepyti šia naująja vakcina.
Portalo teigimu, situaciją sunkina ir tai, kad vakcinos tyrimai vis dar nebaigti, o N.F.Gamalėjo centras laimi „vakcinų lenktynes“ daugiausia dėl savo ryšių ir savo preparato reklamavimo. „Mokslininkai teigia, kad apie vakcinos efektyvumą iš viso nereikėtų kalbėti iki klinikinių tyrimų pabaigos ir neatmeta, kad skubota registracija visų pirma susijusi su politinėmis priežastimis. O ne visiškai ištestuota vakcina gali provokuoti organizmo atsaką virusui, bet neaišku, kaip ilgai ta apsauga išliks. Neatmetama ir tai, kad skiepyti žmonės gali sirgti kur kas sunkiau, nei visi kiti“, – rašo newsru.com.
Pažymima, kad norint suformuoti kolektyvinį imunitetą šalyje reikia paskiepyti apie 60-80 proc. visuomenės, o tai yra 88-117 mln. žmonių, vadinasi, prireiks beveik tiek vakcinų dozių. O nei „Sputnik V“ kūrėjai, nei kiti Rusijos vakcinų gamintojai to padaryti šiemet neįstengs – įvairiose vietose šiuo metu pagaminama maždaug po dešimtis tūkstančių dozių per mėnesį.
Rusijos vadovai reikalauja, kad rusiška vakcina būtų pirmoji pasaulyje registruota vakcina, todėl, anot newsru.com, jos efektyvumas tampa antraeiliu dalyku.