Praeitą savaitę kelios dešimtys Armėnijos kariuomenės aukšto rango pareigūnų pareikalavo premjero Nikolo Pašiniano ir jo kabineto atsistatydinimo. Jie tikino, kad vyriausybė nebegali „priimti adekvačių sprendimų esant krizinei ir armėnų tautos ateičiai labai svarbiai padėčiai“.
Pats ministras pirmininkas tai pavadino bandymu surengti karinį perversmą.
Regioninių studijų centro Jerevane direktorius Richardas Giragosianas su N.Pašiniano vertinimu nesutinka – nevyko joks ginkluotųjų pajėgų judėjimas, be to, staiga kilusi grėsmė jau praėjo.
„Jei kariuomenės lyderystė tikėjosi Rusijos paramos, akivaizdu, kad jos negaus“, – 15min sakė R.Giragosianas.
Vis dėlto analitikas raginimą premjerui atsistatydinti vadina precedento neturinčia kariuomenės intervencija į vidaus politiką ir jau egzistuojančios politinės krizės eskalacija.
Armėnų politologas Rubenas Megrabjanas portalui „Deutsche Welle“ sakė manąs, kad tai buvo bandymas įvykdyti karinį perversmą, nes „dalis kariuomenės lyderių kišosi į šalies politinius procesus ir pažeidė konstituciją“.
Kariuomenė kratosi atsakomybės?
Krizė Armėnijoje įsismarkavo praeitą lapkritį, kai, tarpininkaujant Rusijai, buvo sudarytos paliaubos su Azerbaidžanu – taip užbaigtas šešias savaites trukęs karas. Armėnija kaimynei perleido Kalnų Karabacho, kurį pastaruosius dešimtmečius kontroliavo, kontrolę.
N.Pašinianas tuomet sakė šį sprendimą priėmęs spaudžiamas kariškių – esą šalies pajėgos nukentėjo tiek, kad jau nebebuvo kam kariauti. Skaičiuojama, kad žuvo per 4 tūkst. armėnų karių.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Gili dehumanizacija abiejose pusėse“: tikros taikos Kalnų Karabache dar reikės palaukti.
Vis dėlto toks sprendimas supykdė armėnus, kurie tą patį vakarą įsiveržė į vyriausybės pastatą, o vėliau reguliariai rengė protestus, reikalaudami N.Pašiniano atsistatydinimo. Pusė jo kabineto taip ir padarė.
Anksčiau vasarį N.Pašinianas viename interviu pareiškė, kad Armėnija prieš Azerbaidžaną panaudojo labai mažai rusiškų trumpo nuotolio „Iskander“ raketų, nes jos pasirodė esančios nepatikimos.
Armėnijos Vyriausiojo štabo viršininko pirmasis pavaduotojas Tiranas Chačatrianas tokius premjero žodžius paneigė. Kaip ir Rusijos gynybos ministerija, pareiškusi, kad „Iskander“ raketos išvis nebuvo dislokuotos.
Tuomet N.Pašinianas paskelbė atleidžiantis T.Chačatrianą, o kariuomenė pareikalavo premjero atsistatydinimo.
Anot R.Giragosiano, tai, kad dalis ginkluotųjų pajėgų vadų pirmą kartą Armėnijos istorijoje ryžosi pasipriešinti vyriausybei, rodo, jog kariuomenės viduje „vis dar egzistuoja susiskaldymas“. O to priežastis – „netikėtas karinio sutriuškinimo kare dėl Kalnų Karabacho lygis“.
„Aukšto rango kariuomenės pareigūnai greičiausiai bandė užkirsti kelią tyrimams dėl jų pačių karinės nekompetencijos. Vyriausiojo štabo nesėkmė, korupcija kariuomenėje greičiausiai paskatino juos bandyti nukreipti dėmesį nuo jų atsakomybės dėl pralaimėjimo kare“, – 15min tikino R.Giragosianas.
Rusija vis dar palaiko N.Pašinianą
Praeitą savaitę vyko tiek N.Pašiniano, tiek opozicijos šalininkų protestai. Premjeras pateikė prezidentui prašymą atleisti T.Chačatrianą, tačiau šalies vadovas jo nepatenkino ir paragino ieškoti kompromiso.
R.Giragosianas sako, kad vienintelis teisėtas ir konstitucinis būdas išspręsti politinę krizę – pirmalaikiai rinkimai. O visuomenės apklausos rodo, kad juose N.Pašiniano partija „Pilietinis kontraktas“ gali būti perrinkta.
„Tikėtina, kad Pašiniano partija gaus mažesnę, bet vis dar daugumą. Daugiausia todėl, kad opozicija yra labai nepopuliari, ją diskredituotoja ryšiai su buvusia ankstesne vyriausybe“, – sakė jis.
N.Pašianianas į valdžią atėjo taikios 2018 metais „aksominės revoliucijos“ metu, o opoziciją daugiausia sudaro tuomet nuverstos politinės jėgos. Tiesa, N.Pašiniano pritarimo reitingai nukrito nuo 80 proc. vadovavimo pradžioje iki maždaug 30 proc. dabar.
Pasak R.Giragosiano, opozicija negali pasiūlyti sėkmingos ir patikimos alternatyvos N.Pašinianui.
„Jiems nepavyksta mobilizuoti pakankamai žmonių, kad mestų iššūkį vyriausybei. Be to, Rusija kol kas vis dar remia Pašiniano vyriausybę, todėl valdžios pokytis yra labai mažai tikėtinas“, – sakė analitikas.
Europos universiteto Tbilisyje profesorius Emilis Avdalianis rašo, kad nors Rusijai su N.Pašiniano reformistų vyriausybe jaučiasi nepatogiai, Maskvai jos kol kas reikia dėl parašo lapkritį sudarytose paliaubose.
„Pradinėse susitarimo įgyvendinimo stadijose Rusija akylai stebi prizą – susitarimą iš naujo atverti sovietinių laikų geležinkelio liniją, kuri potencialiai sujungs Rusiją su Armėnija per Azerbaidžano teritoriją. Chaosas Armėnijoje galėtų šiam pagrindiniam tikslui sukelti pavojų“, – E.Avdalianis rašo cepa.org.
Pasak jo, laikui bėgant N.Pašinianas nuo Rusijos darysis vis labiau priklausomas, o ji gali tai išnaudoti.
