M. Butina stojo prieš teismą sudariusi susitarimą su prokurorais. Pagal šį susitarimą ji pripažino, kad mėgino infiltruotis į įtakingą Nacionalinę šaulių asociaciją (NRA) ir perduoti vienam Rusijos vyriausybės pareigūnui žvalgybos duomenų apie Amerikos politikus.
Ši byla, susijusi su 30-mete teisės turėti šaunamųjų ginklų aktyviste, padėjo geriau suprasti, kaip Maskva mėgina daryti įtaką Amerikos politikai. Vis dėlto M.Butinos byla nėra susijusi su specialiojo prokuroro Roberto Muellerio atliekamo tyrimo dėl prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos galimo susimokymo su Maskva pakreipti 2016 metų balsavimą respublikonų kandidato naudai.
M.Butina pripažino savo kaltę, kad neužsiregistravo užsienio vyriausybės agente. Šis kaltinimas Jungtinėse Valstijose dažnai pateikiamas užsienio šnipams.
Ji sutiko bendradarbiauti su tyrėjais. Moteris laikoma suimta, kol teismas paskirs jai bausmę.
Ji tapo pirmąja Rusijos piliete, nuteista vienoje iš virtinės bylų, iškeltų dėl numanomo Rusijos kišimosi per 2016 metų JAV prezidento rinkimus. M.Butinai gresia iki šešių mėnesių laisvės atėmimo, o vėliau ji tikriausiai bus deportuota.
Ryšiai su respublikonais
Prokurorai sako, kad ji 2015 metų kovą pradėjo įgyvendinti savo planą užmegzti ryšių su Respublikonų partijos veikėjais, siekiant paveikti JAV užsienio politiką.
Pasak jų, rusė darbavosi kartu su savo amerikiečiu vaikinu Paulu Ericksonu – respublikonų politinių kampanijų darbuotoju, turėjusiu svarbių ryšių su NRA.
Šiam sąmokslui vadovavo ir jį iš dalies finansavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Aleksandras Toršinas, buvęs parlamento aukštųjų rūmų pirmininkas ir šalies centrinio banko pirmininko pavaduotojas, praeito mėnesio pabaigoje išėjęs į pensiją.
Pasinaudojusi užmegztais ryšiais, M.Butina įgijo prieigą prie respublikonų hierarchijos viršūnėlės.
Ji į save dėmesį atkreipė 2015 metų liepą, kai per vieną kampanijos mitingą Las Vegase buvo parinkta užduoti tuomečiam kandidatui D.Trumpui klausimą apie apie jo planus dėl Vašingtono ryšių su Rusija.
„Manau, su Putinu sutarčiau labai gerai... Nemanau, kad reikėtų sankcijų“, – tąsyk pareiškė D.Trumpas. Tai buvo bene pirmasis viešas jo pareiškimas šiuo klausimu per rinkimų kampaniją.
2016 metų pradžioje P.Ericksonas palaikė ryšius su svarbiu D.Trumpo kampanijos pareigūnu Ricku Dearbornu ir siūlėsi padėti prieš rinkimus suorganizuoti kandidato susitikimą su V.Putinu – ko gera, per A.Toršiną.
2016-ųjų gegužės pradžioje A.Toršinas ir D.Trumpo sūnus Donaldas Jr. (jaunesnysis) dalyvavo oficialiuose pietuose per NRA metinį suvažiavimą Luisvilio mieste Kentukio valstijoje. Tačiau nežinoma, ar tąsyk jiedu kalbėjosi.
„Politinė inkvizicija“
Tuo metu Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis pareiškė esąs įsitikinęs, kad M.Butina palūžo dėl jai daryto spaudimo.
„Akivaizdu, kad Marija Butina pripažino kaltę jai darant spaudimą – nors ji pati ir neigia, kad laikymas vienutėje paveikė jos sprendimą. Ją palaužė“, – žurnalistams sakė L.Sluckis.
Pasak įstatymų leidėjo, „tokiomis aplinkybėmis palūžti gali bet kas, net tvirtas vyras, o (šiuo atveju) kalbama apie jauną trapią moterį, kuri visą šį laiką buvo laikoma nepakeliamomis sąlygomis“.
„Išgirtasis amerikietiškasis teisingumas Butinos byloje – tai šiuolaikinės politinės inkvizicijos pavyzdys“, – pridūrė L.Sluckis.
Jis sakė esąs įsitikinęs, kad visi M.Butinai pateikti kaltinimai yra laužti iš piršto ir kad šis procesas aiškiai politizuotas.
„Pradedant tuo, jog ją sulaikė Rusijos ir JAV prezidentų susitikimo Helsinkyje išvakarėse, ir vargu, ar tai buvo sutapimas“, – sakė L.Sluckis.
„Bet kokiu atveju, manau, kad ir kokios būtų susitarimo su tyrėjais sąlygos, kad ir kokį nuosprendį jai paskelbtų (JAV), Rusija vis tiek privalo siekti Marijos sugrąžinimo į tėvynę“, – pabrėžė jis.
