Antrojo pasaulinio karo metu stalinistinė propaganda bandė žaisti rusų patriotiniais jausmais. To laikotarpio knygose, filmuose daug kalbama apie Rusiją, rusų tautą.
Tačiau vos karui pasibaigus, propaganda grįžo prie „šviesaus komunistinio rytojaus“ vaizdinio.
Gegužės 9-oji tuo metu nebuvo didelė šventė. Tačiau ji vėl prisiminta Leonido Brežnevo laikotarpiu, o didžiausią pagreitį įgavo jau valdant Vladimirui Putinui.
„Tautą vienijantis pergalės mitas Rusijos prezidentui – būtinas atributas, be kurio vis daugiau šalies piliečių imtų pastebėti, kad karalius nuogas, o jie gyvena visiškame mėšle“, – sako Rusijos D.Savinas, dėl tokio požiūrio prieš penkerius metus tapęs politiniu pabėgėliu.
Užmiršta ir vėl atgaivinta šventė
– Pergalės diena Rusijoje ne visuomet buvo minima taip pompastiškai, kaip tai daroma dabar. Josifo Stalino valdymo laikotarpiu šios šventės išvis nebuvo. Kodėl?
– Po karo ši idėja labai staigiai dingo „iš eterio“. Tam yra paprastas paaiškinimas: patriotizmo, nacionalinio identiteto idėjos prieštaravo vyraujančiai komunistinei propagandai.
Be to – J.Stalinas dėl ganėtinai praktinių sumetimų stengėsi be reikalo nežadinti patriotinių jausmų, suprasdamas, kad totalitarinėje santvarkoje kariuomenė – vienintelė jėga, galinti pasipriešinti partinei monopolijai valdžioje.
J.Stalinas visuomet bijojo karinių jėgų iškilimo – kad ši gali pabandyti užimti valdžią. Dėl šios priežasties, ketvirtajame dešimtmetyje ir buvo vykdomi represiniai kariuomenės „valymai“.
Po Antrojo pasaulinio karo J.Stalino režimas nebuvo suinteresuotas stiprinti įtaką ir be to labai įtakingų sovietų maršalų – Georgijaus Žukovo, Konstantino Rokosovskio ir kitų. Tad karo pergalių tema kuriam laikui dingo iš propagandos taikiklio.
– Kada Gegužės 9-oji ėmė panašėti į tai, ką matome dabar?
– Svarbu suprasti priešistorę. J.Stalino laikotarpiu „komunistinį rojų“ propaganda piešė maždaug taip: tėvelį papjovė, mamytę nušovė, bet už tai jau netrukus turėsime trijų darbo dienų savaitę ir viskas parduotuvėse bus nemokamai.
J.Stalinui valdant ši idėja dar veikė, Nikita Chruščiovas taip pat bandė ją išnaudoti, tačiau Leonido Brežnevo laikotarpiu tapo visiškai aišku, kad piliečių komunistinis entuziazmas išseko.
Net didžiausi sovietų valdžios simpatikai jau nebegalėjo nepastebėti akivaizdžios tiesos – laikas bėga, o žadėtas „šviesus rytojus“ neateina.
J.Stalino laikotarpiu „komunistinį rojų“ propaganda piešė maždaug taip: tėvelį papjovė, mamytę nušovė, bet už tai jau netrukus turėsime trijų darbo dienų savaitę ir viskas parduotuvėse bus nemokamai.
Žmonėms galėjo pasirodyti, kad jei valdžia, jos pačios terminologija kalbant, nesugeba pastatyti komunizmo, vadinasi, ji yra nelegitimi. Skubiai reikėjo rasti naują visuotinę idėją.
Todėl L.Brežnevui ir kilo geniali mintis imtis „pergalingo karo“ naratyvo gaivinimo. Laikas tam buvo išties palankus – karo veteranų tuo metu buvo labai daug, jie užėmė svarbų vaidmenį įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse.
Taigi atgaivintas Didžiojo Tėvynės karo naratyvas sprendė net kelias tuo metu iškilusias problemas: režimas atrado naują socialinį ramstį, – juo tapo fronto veteranai.
Be to, buvo rastas naujas pagrindas valdžios legitimumui – anksčiau tai buvo idėja „mes padarėme revoliuciją tam, kad pastatytume komunizmą“, o naujuoju motyvu tapo „mes legitimūs, nes nugalėjome didžiausią pasaulinį blogį – fašizmą“.
Reikia pabrėžti, kad iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo buvo akcentuojamos dvi atminties datos – Pergalės diena ir lapkričio 7-oji – Spalio socialistinės revoliucijos metinės (po SSRS žlugimo pervadinta į Vienybės ir susitaikymo dieną).
Tačiau kasmetiniai paradai buvo rengiami tik minint revoliucijos metines, o štai Gegužės 9-osios paradai vyko tik kas penkerius metus – apvaliomis sukakties datomis.
Žlugus Sovietų Sąjungai, prasidėjus kad ir formaliems, bet demokratizacijos procesams, Spalio revoliucijos metinės buvo išbrauktos iš atmintinų datų sąrašo.
Borisui Jelcinui atėjus į valdžią, tvyrojo juntamas pasimetimas. Pergalės diena buvo minima, tačiau be didelių iškilmių, nes Kremliui trūko aiškios pozicijos, ką su ta švente daryti.
