Rusų pramonės fiasko: kinų gaminamą droną pateikė kaip savo išradimą

Rusų pramonės „išradimai“ pastaruoju metu ne kartą sukėlė juoko bangą socialiniuose tinkluose. Mat skambiai pristatyti jau netrukus vėl atsidurdavo dėmesio centre, nes pasirodydavo, jog „analogų neturinti“ technika yra kiniški žaislai. Taip nutiko ir su naujuoju technikos „stebuklu“ – dronu „Dobrynia“.
Dronas žmogaus darbą atlieka saugiau, greičiau, o svarbiausia, nebereikia rizikuoti gyvybe
Dronas žmogaus darbą atlieka saugiau, greičiau, o svarbiausia, nebereikia rizikuoti gyvybe / Asmeninio archyvo nuotr.

Lapkričio pabaigoje Rusijos koncernas „Almaz-Antei“ šalies visuomenei pristatė tai, kas turėjo būti naujuoju šalies pramonės išradimu – droną, skambiu mitinio stipruolio pavadinimu „Dobrynia“, taip pat jo brolį dvynį „Gorynyčių“.

Netrukus po prezentacijos Rusijos visuomenei ėmė aiškėti, kad Kinijos populiarioje apsipirkimų platformoje „Aliexpress“ už šias sportines skraidykles reikėtų sumokėti kelis kartus mažiau, o jų parametrai nelabai turi šansų atitikti paskelbtuosius.

VIDEO: Rusijos bepiločių orlaivių „Dobrynia“ ir „Gorynyč“ pristatymas

„Jis gali išvystyti greitį, prilygstantį lenktyniniam bolidui, o nutolti nuo paleidimo punkto gali net per 20 kilometrų.

Šių „mažylių“ bandymai priminė filmą apie Džeimsą Bondą, kur pagrindinį veikėją tai šaldė, tai laistė šaltu vandeniu.

Tai štai, „Dobrynia“ ir „Gorynyčius“ ištvėrė dar ne tai. Taip pat ramiai išskrido su reikalais. Vienu žodžiu – pagaminta Rusijoje“, – taip skambiai bepiločius orlaivius pristatė pagrindinio propagandinio kanalo „Pervyj“ žinių vedėja.

„Gali būti pritaikomi žmonių paieškoms, gaisrų židiniams nustatyti“, – apie tai, kam gali būti naudojami šie dronai, kalbėjo Jegoras Ščerbakovas, korporacijos „Almaz-Antei“ vyriausiasis civilinių konstrukcijų ir inovacijų regioninio skyriaus vedėjas, kuris ir vadovavo komandai esą sukūrusiai šią skraidyklę.

Vėliau imta viešai skelbti, kad šį technikos stebuklą planuojama parduoti Rusijos gynybos ministerijai.

Buvo teigiama, kad šios skraidyklės gaminamos Rusijoje, o jų karboninis korpusas spausdinamas rusiškais 3D spausdintuvais.

Neįtikėtinos techninės charakteristikos

„Dobrynios“ konstruktorius pareiškė, kad dronas gali išvystyti iki 120 km/val. greitį, pakilti į 3 km aukštį ir veikti net tose srityse, kur nėra interneto.

Tai ir sukėlė įtarimų interneto vartotojams – tokio mažo korpuso skraidyklė negalėtų savyje talpinti tiek parametrų.

Propagandininkų teigimu, „Dobrynią“ planuojama pardavinėti kariuomenei po 130 tūkst. rublių (maždaug 2 tūkst. eurų).

Tokia kaina sukėlė ne tik juoko, bet ir pasipiktinimo bangą, mat jau drono pristatymo metu buvo įžvelgta įtartinai daug pranašumų tarp naujojo „išradimo“ ir kinų gamybos drono „iFlight Nazgul5 Evoque F5“.

Jo kaina populiariame kiniškų prekių platinimo tinklalapyje „Aliexpress“ siekia tik apie 430 eurų.

Ukrainiečių specialistai pastebėjo, kad dronai faktiškai identiški, tik ant „Dobrynios“ uždėtas papildomas skydelis su skraidyklės pavadinimu.

Taip pat buvo pažymima, kad dronas visiškai netinkamas žvalgybai, mat jo signalas nėra šifruotas, kamera itin prastos kokybės, o ryšio sutrikimų atvejais jis neturi labai pravarčios „grįžimo namo“ sistemos.

Ne pirmas kartas

Tai – ne pirmas kartas, kada rusų inžinieriai patenka į panašų skandalą.

Šių metų rugpjūčio pabaigoje Rusijos ginklų ir karinių pasiekimų forume „Armija 2022“ pristatytas robotas-šuo pasirodė iš tiesų esantis užmaskuotas brangus namų žaisliukas iš tos pačios „Aliexpress“ parduotuvės.

Pristatymo metu robotas-šuo ant nugaros nešė krovinį – vienkartinę reaktyvinę prieštankinę granatą su RPG-26 granatsvaidžiu.

Ekrano nuotr. /Rusijoje pristatytas robotas šuo
Ekrano nuotr. /Rusijoje pristatytas robotas šuo

Šį „stebuklą“ sukūrė rusų kompanija „Intellekt mašyn“ (Rus.«Интеллект Машин»).

Bendrovės atstovas žurnalistams pasakojo, kad kovinėmis sąlygomis robotas esą gali taikliai šaudyti, numatyti taikinį, pristatyti ginklus ir amuniciją, taip pat patruliuoti.

Be to, pasak atstovo, stebuklingas šuo gali atlikti civilines užduotis – vaistų pristatymą ir darbą avarijų zonoje.

Anot jo, robotas pagamintas naudojant gyvūnų pasauliui būdingus principus, struktūras ir mechaniką. Štai kodėl jis atrodo kaip šuo.

Bendrovė tvirtino ketinanti pradėti M-81 (taip pavadino robotą) masinę gamybą Rusijoje.

Vieningojo valstybinio juridinių asmenų registro duomenimis, ši bendrovė įregistruota 2022 metų balandžio mėnesį, o jos įstatinis kapitalas siekė tik 10 tūkst. rublių (165 eurus).

Bendrovės direktoriumi nurodytas Aleksejus Aristovas, anksčiau vadovavęs įmonėms, kurias mokesčių tarnyba pripažino neveikiančiomis ir likvidavo.

Beveik identišką robotą-šunį interneto vartotojai netruko atrasti tarp populiaraus kinų internetinio puslapio „Aliexpress“ prekių.

Ten nurodyta roboto kaina – 260 tūkst. Rusijos rublių (apie 4,2 tūkst. eurų).

Tik jo techninės charakteristikos kur kas kuklesnės, nei buvo pristatyta militaristiniame Rusijos forume.

Ekrano nuotr. /Robotas šuo iš „Aliexpress“
Ekrano nuotr. /Robotas šuo iš „Aliexpress“

Kūrėjai nurodo, kad šis žaislas gali gabenti ant nugaros ne granatsvaidį, o prekių krepšelį iki 3 kg, be to, jis nėra atsparus vandeniui, todėl „pasivaikščiojimas“ su tokiu šunimi galimas tik esant geram orui.

Žaislo kūrėjai akcentuoja, kad roboto-šuns baterijos išlaiko iki 4 valandų pasivaikščiojimą, jis gali pasiekti iki 17 km/val. greitį.

Tačiau pirkėjai savo atsiliepimuose nurodo, jog iš tikrųjų roboto baterija atlaiko nuo 30 minučių iki poros valandų, nelygu darbo režimas, o didžiausias greitis neviršija 4–5 km/val.

Tad karinėje pramonėje jis kol kas sunkiai pritaikomas.

Išoriškai šie du įrenginiai skiriasi tik tuo, kad žaislas nėra įvilktas į juodą, nindzės kostiumą primenančią, kūno kojinę, o ant nugaros nesinešioja ginkluotės.

Estų sukurtas šuo

Rusų robotas-šuo primena šių metų birželį technologijų kompanijos „Accenture“ Vilniuje vykusio „Login 2022“ metu pristatytą robotą.

Pasak profesinių verslo paslaugų ir konsultacijų kompanijos „Accenture Baltics“ inovacijų projektų vadovo Marko Petrovo, jis geba atlikti įvairius triukus, vartytis žolėje ar savarankiškai užbėgti ir nubėgti laiptais.

„Toks šuo-robotas taip pat yra daugelio šiais laikais ištobulintų technologijų sujungimas į vieną“, – pasakojo inovacijų projektų vadovas iš Estijos.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Tecnologijų kompanijos „Accenture“ šuo robotas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Tecnologijų kompanijos „Accenture“ šuo robotas

Kompanija 15 kg sveriančiam „Unitree GO1“ robotui sukūrė dirbtinio intelekto (DI) sistemą, dėl kurios mielai atrodantį palydovą galima užprogramuoti beveik bet kam.

„Dėl to, kad robotas turi kameras ir jutiklius, jį galima išmokyti sekti žmogų ar, tarkime, ieškoti šiukšlių aplinkoje“, – 15min pasakojo M.Petrovas, demonstruodamas roboto pajėgumus.

Viena iš linksmesnių roboto funkcijų – šokis. Jis taip pat gali apsiversti ant nugaros, tarsi prašydamas pakasyti pilvuką. „Tačiau jei apversime jį patys, atsistoti jam jau bus sunkiau“, – juokėsi M.Petrovas.

M.Petrovas pasakojo, kad kovoje su populiariosios robotikos įmonės „Boston Dynamics“ sukurtu tokio paties dydžio ir masės robotu nugalėtojas būtų neaiškus, nes abiejų robotų jėgos lygios.

Tačiau pats robotas savaime nėra pavojingas žmogui, mat jis atlieka tik apmokytas komandas ir yra valdomas pultu.

Paklaustas apie tai, ar mokyti tokį robotą galėtų kiekvienas, M.Petrovas nedvejojo. „Anksčiau, žinoma, reikėjo itin daug laiko ir pastangų, bet dabar, išmokę pagrindus, užkoduoti jį atlikti vieną ar kitą veiksmą tikrai galėtų dauguma“, – apie 4500 eurų vertės robotą pasakojo pašnekovas.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis