Savaitė Latvijoje buvo nerami televizijos kanalui „Dožd“ („Lietus“) – likus be licencijos, viešumoje pasipylė daugybė vertinimų ir komentarų.
Tačiau „skyrybomis“ pasibaigę Latvijos ir televizijos kanalo santykiai blogi buvo ne nuo pradžių.
Ką toliau rasite tekste?
- „Deutsche Welle“ (DW) politikos apžvalgininko I.Preobraženskio analizė, kodėl „Dožd“ Latvijoje ištiko nesėkmė.
- Rusijos žurnalistų koncentracija Latvijoje šaliai kelia nemažų rizikų.
- N.Maliukevičiaus komentaras – į kokį klausimą sau pirmiausia turi atsakyti opoziciniais vadinami Rusijos žurnalistai?
- Latvijos žurnalistė S.Benfelde pasakoja, kaip džiaugsmas dėl „Dožd“ atėjimo virto nusivylimu.
- R.Juknevičienės, V.Milovo, J.Kiseliovo, L.Nevzlino vertinimai.
Kas nutiko?
Šių metų birželį Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) nutarė šiam kanalui suteikti licenciją transliuoti savo laidas iš Rygos.
Apie tai pranešė tarnybos pirmininkas Ivaras Abolinšas. Jo teigimu, derybos dėl „Dožd“ persikėlimo į Latviją truko apie tris mėnesius.
Pirmuoju skandalu, į kurį Latvijoje įsivėlė „Dožd“, tapo interviu su Rygos meru Martiniu Stakiu, kurio metu šios televizijos žurnalistė Jekaterina Kotrikadzė ėmė spausti politiką atsakyti į klausimus – kodėl griaunamas Pardaugavos rajone pastatytas Monumentas Sovietinės Latvijos ir Rygos išvaduotojams nuo vokiečių fašistų okupantų ir kodėl skaldoma šalies visuomenė.
Tokie klausimai atitiko Kremliaus propagandinį naratyvą – kaltinti Latvijos valdžią rusakalbių diskriminavimu ir gyventojų kiršinimu.
Televizijai buvo savotiškai „užsiminta“, kad jie turėtų laikytis vietos taisyklių – rugsėjo 14 dieną „Dožd“ gavo pirmą administracinę 4 tūkst. eurų baudą už tai, kad Latvijoje transliuojamų programų nesubtitravo vietos kalba.
Netrukus pasklido informacija, kad Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba kiek vėliau pakartotinai baudė kanalą 10 tūkst. eurų bauda už tai, kad šis rodė žemėlapį, kuriame Krymas buvo priskirtas Rusijai, o rusų armiją vadino „mūsų armija“.
Ir taip įtempta situacija pasiekė piką, kuomet gruodžio pradžioje tiesioginiame žinių eteryje vedėjas Aleksejus Korosteliovas paprašė žiūrovų atsiųsti informacijos apie šauktinius Rusijos karius į prieš kelis mėnesius „Dožd“ sukurtą „Telegram“ kanalą, kuriame siekiama paviešinti mobilizacijos kampanijos pažeidimus.
„Tikimės, kad galėsime padėti daugeliui karių, be kita ko, įranga ar tiesiog būtiniausiais daiktais, kurių jiems reikės fronte“, – pridūrė jis.
Latviai tai palaikė raginimu padėti Rusijos kariams.
Ne ką mažesnį visuomenės pasipiktinimą sukėlė ir paaiškėjęs faktas, kad maždaug prieš mėnesį „Dožd“ vadovai, pakviesti į Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos posėdį, atėjo be vertėjo.
Nors A.Korosteliovas buvo atleistas ir teigė, kad eterio metu „įvyko klaida“, o televizijos redaktorius viešai atsiprašė, tai kanalo neišgelbėjo.
Istorija baigėsi licencijos atėmimu. O kartu su atleistuoju žurnalistu kanalą savo noru paliko dar trys jo kolegos – Margarita Liutova, Vladimiras Romenskis ir Darina Lukutina.
Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VDD) pranešė atliekanti tyrimą dėl šio kanalo pažeidimų.
Šalies užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius šį incidentą aptarė su VDD ir Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos vadovais.
Ministras pažymėjo, kad bet kokia parama Rusijos agresijai yra nepriimtina ir turi būti pasmerkta.
Nuomonės išsiskyrė
Įsisiūbavus skandalui, „Dožd“ vyriausiasis redaktorius T.Dziadko pareiškė, kad licencijos atėmimas televizijai panašus į represijas, kurias žurnalistai patyrė Rusijoje.
