„Šiandien daugelis mėgina sakyti mums, kad šį laiką reikia pamiršti ir kad daugybės aukų nebereikia daugiau prisiminti“, – sakė vienas Bažnyčios Sinodo ir visuomenės tarpusavio santykių skyriaus vadovas Vsevolodas Čaplinas, kreipdamasis į susirinkusiuosius per mišias už mirusiuosius.
Jis pareiškė įsitikinimą, jog Bažnyčia, visuomenė, veteranai, žmonės, kurie patys buvo politinių represijų aukos, ir jų giminaičiai „turi padaryti viską, kad niekas nebūtų pamirštas ir niekas nebūtų pamiršta“.
Kaip pabrėžė dvasininkas, visuomenė negali gyventi ramiai, ir „neturės ji deramos ateities“, jeigu nebus padarytos išvados iš istorijos klaidų, „jeigu nebus smerkiami – moraliniu, politiniu, teisiniu požiūriu – tie nusikaltimai, kurie buvo padaryti, jeigu nebus sugrąžintas geras vardas žmonių, kurie nukentėjo tik todėl, kad priklausė dvasininkams, dvarininkams, kazokams, turtingiems ir dirbantiems valstiečiams, pirkliams, kitiems sluoksniams, kurie buvo paskelbti klasiniais priešais, liaudies priešais“.
Pasak jo, neturės Rusija deramos ateities, „jeigu nebus nurodyti nusikaltėliai – tai ir Stalinas, ir Leninas, ir Trockis, ir Urickis, Sverdlovas, – raudonojo teroro, Stalino represijų organizatoriai“.
„Šiandien mes tikrai žinome, kad šių žmonių rankos suteptos upėmis nekalto kraujo, todėl visi jų nuopelnai, tikrieji ar tariami, o yra ir tikrų, ir tariamų nuopelnų, nepateisina to, ką jie padarė. Tai mūsų visuomenė, valstybė, liaudis turi ne tik žinoti, bet ir aiškiai pasakyti“, – sakė tėvas Vsevolodas.
Jis paragino pasimelsti už tuos, kurie ne savo valia paliko šį pasaulį, „kurie iškentėjo kančias ir vargus, už mūsų šalies ateitį, už tai, kad ji, nurodžiusi praeities klaidas ir nusikaltimus, išvalytų savo atmintį ir sąžinę, taptų šalimi, gyvenančia pagal tiesos, taikos ir meilės įstatymus“.
Prieš gedulingas pamaldas įvyko mitingas, kurį surengė Represijų aukų draugija.
