Žinutėje rusų kalba pažerta visa puokštė melagienų apie Baltijos šalis.
Tvirtinama, neva net 90 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų yra rusai arba rusakalbiai.
Tačiau rusakalbių koncentracija realybėje yra gerokai mažesnė. Oficialiosios statistikos portalo (OSP) duomenimis, 2020 m. pradžioje lietuviai sudarė 85,9 proc. šalies nuolatinių gyventojų, lenkai – 5,7 proc., rusai – 4,5 proc., kiti – 3,9 proc.
Latvijoje šis skaičius gerokai didesnis, tačiau irgi nesiekia 90 proc.
Šalies statistikos biuras nurodo, kad rusų tautinė mažuma sudaro 558 216 gyventojų, tai yra 23,7 proc. visų gyventojų.
2020 metais Estijoje 327,802 gyventojų priskyrė save rusų tautinei mažumai, o tai yra apie ketvirtadalį visų 1,3 mln. gyventojų. Nors skaičius nemažas, tačiau ir čia rusų tautinė mažuma nesiekia 90 proc.
Denacifikacija į kairę ir dešinę
Toliau „Facebook“ tinkle platinamoje žinutėje tvirtinama, neva JT Chartija suteikia rusams teisę „denacifikuoti“ ką tik šie panorės.
„Mūsų šalis turi visos žmonijos visuotinai pripažintą pareigą naikinti nacizmą visur ir visada, vadovaujantis JT Chartijos 107 straipsnyje išdėstyta teisine pozicija“ – tvirtinama žinutėje.
Iš konteksto aišku, kad žodžiais „mūsų šalis“ turima omenyje Rusijos Federacija. Tačiau JT Chartija nenumato jokių išskirtinių teisių ar net pareigų „sunaikinti nacizmą“.
JT Chartija yra šios pasaulinės tarpvyriausybinės organizacijos steigimo sutartis. Antrojo pasaulinio karo metais sąjungininkai, formaliai žinomi kaip Jungtinės Tautos, sutarė įsteigti naują pokarinę tarptautinę organizaciją.
106 ir 107 straipsniai, priimti dar JT įkūrimo laikais, sudaro 17 skyrių pavadinimu „Saugumo priemonės pereinamuoju laikotarpiu“. Tai reiškia, kad jie galiojo ribotą laiką.
Minėtame JT Chartijos 107 straipsnyje nustatyta tokia taisyklė:
„Ši Chartija jokiu būdu nepanaikina veiksmų, kurių ėmėsi arba kuriuos sankcionavo po Antrojo pasaulinio karo už tokius veiksmus atsakingos vyriausybės prieš bet kurią valstybę, kuri per Antrąjį pasaulinį karą buvo bet kurios valstybės, pasirašiusios šią Chartiją, priešas, teisėtumo, taip pat nesustabdo tokių veiksmų.“
Dalis šios nuostatos prasmės išaiškinta JT Chartijos 106 straipsnyje:
„Kol pradeda galioti 43 straipsnyje nurodyti specialieji susitarimai, kurie, Saugumo Tarybos nuomone, suteikia jai galimybę pradėti eiti savo pareigas pagal 42 straipsnį, Keturių valstybių deklaracijos, pasirašytos Maskvoje 1943 metų spalio 30 dieną, šalys ir Prancūzija pagal šios deklaracijos 5 punkto nuostatas Organizacijos vardu konsultuosis tarpusavyje ir, kai reikia, su kitomis Jungtinių Tautų narėmis dėl bendrų veiksmų, kurių gali prireikti tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti“.
106 straipsnyje skelbiama, kad 1943-aisiais Maskvoje Keturių valstybių deklaraciją pasirašiusios šalys (JAV, Jungtinė Karalystė, Kinija, SSRS) bei Prancūzija konsultuosis tarpusavyje, prireikus – ir su kitomis JT narėmis dėl bendrų veiksmų, kurių gali prireikti tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti.
Ši nuostata turėjo galioti iki Saugumo Taryba galėjo atlikti savo darbą pagal jau cituotą 42 straipsnį. Ši institucija jau seniai veikia pagal jo nuostatas.
Sprendžia Saugumo Taryba
Į JT Chartiją įtraukta įvairių narėms privalomų nuostatų. Viena iš organizacijos reguliavimo struktūrų yra Saugumo Taryba (ST), kurios sandara ir veikla aptarta 5 skyriuje.
39-ame straipsnyje teigiama, kad ST „nustato grėsmės taikai, jos pažeidimo ar agresijos akto pavojų ir teikia rekomendacijas arba sprendžia, kokių reikia imtis priemonių pagal 41 ir 42 straipsnius siekiant palaikyti arba atkurti tarptautinę taiką bei saugumą“.
42 ir 43 straipsniuose apibrėžiama JT valstybių narių ginkluotųjų pajėgų panaudojimo tvarka, kurią nustato Saugumo Taryba.
Pagal šiuos straipsnius, Saugumo Taryba gali nuspręsti, kokių priemonių, nesusijusių su ginkluotos jėgos naudojimu, turi būti imamasi jos sprendimams vykdyti.
Pavyzdžiui, visiško arba dalinio ekonominių santykių, geležinkelio, jūrų, oro, pašto, telegrafo, radijo ir kitokių ryšių bei susisiekimo, taip pat – diplomatinių santykių nutraukimo.
Kaip numatyta 51 straipsnyje, be JT sutikimo valstybė gali panaudoti ginkluotą jėgą tik tada, kai jai reikia gintis nuo užpuolimo.
Saugumo Tarybą sudaro 15 narių, penkios iš jų – JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija ir Rusija – turi veto teisę, likusios dešimt yra nenuolatinės. Taigi Rusija, net ir turėdama veto teisę, negali pati priimti sprendimo dėl ginkluotos jėgos panaudojimo, nebent jį blokuoti.
Užpuolimas yra agresija
Jėgos ir grasinimo karine jėga naudojimo tarptautiniuose santykiuose draudimo pagrindus sudaro Jungtinių Tautų Chartijos normos.
Šios normos buvo priimtos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui turint tikslą užtikrinti saugumą bei taiką pasaulyje.
Šis tikslas yra didingai akcentuotas Jungtinių Tautų Chartijos preambulėje, t.y. „išgelbėti būsimas kartas nuo karo rykštės“.
Jėgos ir grasinimo naudoti jėgą draudimas yra įtvirtintas Jungtinių Tautų Chartijos 2 straipsnio 4 dalyje.
Siekdamos įgyvendinti Chartijoje nurodytus tikslus, valstybės narės įsipareigoja „susilaikyti nuo grasinimo jėga ir jos panaudojimo tiek prieš kurios nors valstybės teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę“.
1970 m. spalio 24 d. JT Generalinė Asamblėja priėmė Rezoliuciją 2625, arba „Deklaraciją dėl tarptautinės teisės principų, susijusių su taikiais valstybių santykiais ir jų bendradarbiavimu vadovaujantis Jungtinių Tautų Chartija“.
Minėtoje deklaracijoje, be kita ko, skelbiama, kad „agresija – tai valstybės ginkluotos jėgos panaudojimas prieš kitos valstybės suverenitetą, jos teritorinį neliečiamumą, politinę nepriklausomybę.
Dokumente nurodyta, kad „Valstybės ginkluotų pajėgų įsiveržimas į kitos valstybės teritoriją, arba okupacija, kuri yra ginkluoto įsiveržimo rezultatas“, yra laikoma agresija.
Ten nėra nurodyta, kad kuri nors valstybė turėtų teisę užpulti kitą, siekdama „sunaikinti nacizmą“.
15min verdiktas: melas. Rusijos teiginiai apie denacifikaciją, kurią šalis neva gali vykdyti kada panorėjusi ir kur panorėjusi, neatitinka pamatinių JT teisės principų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
