Rusų propagandos melai kraustosi į Lietuvą: tvirtina, kad Ukraina netenka palaikymo

Socialiniame tinkle „Facebook“ lietuvių kalba platinama žinutė, atkartojanti rusų propagandos kuriamą melą apie tai, kad Ukraina netenka palaikymo.

Tvirtinama, neva Ukrainą dabar palaiko tik 54 JTO valstybės, įskaitant pačią Ukrainą:

„Vos tik Rusija pradėjo specialią karinę operaciją Ukrainoje, 2022 m. kovo 2 d. Kijevas ( ir ne tik ) inicijavo JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją ES-11/1 „Agresija prieš Ukrainą“.

Šiame dokumente buvo pasmerkta Rusijos „invazija į Ukrainą“ ir pareikalauta visiškai išvesti Rusijos kariuomenę bei atšaukti sprendimą pripažinti DLR ir LLR.

Tuo metu už ją balsavo dauguma šalių (141 už, 5 prieš ir 35 susilaikė), o pačią rezoliuciją blokavo pati Rusija.

Be to, net ir tos šalys, kurios po kelių savaičių nepritarė sankcijų Rusijai paketams, ją palaikė.

Vakar Zelenskis paskelbė labai panašią iniciatyvą – pareiškimą, kuriame „smerkiama Rusijos agresija prieš Ukrainą“.

Šį kartą (praėjus šešiems mėnesiams) už tai pasisakė tik 54 šalys (įskaitant Ukrainą).

Todėl kyla klausimas: „Taigi su kuo yra visas pasaulis?“

Manau, kad atsakymas gana akivaizdus.

Išskyrus kelias parazituojančias šalis, kurios nori ir toliau gyventi kitų žmonių sąskaita, didžioji pasaulio dalis nori permainų ir sieja savo viltis su Rusija ir karine operacija Ukrainoje“, – skelbiama „Facebook“ tinkle platinamoje žinutėje (kalba netaisyta).

Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama manipuliacija

Panašų melą pastaruoju metu itin aktyviai platina prokremliška Rusijos žiniasklaida.

Pranešimą spaudai prilygino Generalinei Asamblėjai

Visų pirma, iniciatyvą pasmerkti Rusiją surengė ne Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, o Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslycia.

JTO puslapyje nurodoma, kad šis pareiškimas tėra kelių Saugumo Tarybos narių pranešimas spaudai (angl. Security Council Media Stakeout).

Dėl bendrų pranešimų spaudai JTO nariai nebalsuoja – tai geros valios išraiška palaikant Ukrainą.

Tai, kad prie šio pareiškimo prisijungė tik 54 šalys, toli gražu nereiškia, kad tik tiek šalių smerkia Rusijos agresiją – pranešimas žiniasklaidai yra labiau nominalus aktas.

Rusijos agresija jau pasmerkta

Be to, pranešimas spaudai neturi didesnės galios nei Generalinės Asamblėjos nutarimas, kuris buvo priimtas kovo pradžioje.

Rezoliucija A/RES/ES-11/1 „Agresija prieš Ukrainą“ – tai vienuoliktosios neeilinės Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijos rezoliucija, priimta 2022 m. kovo 2 dieną.

Dokumente smerkiama Rusijos invazija į Ukrainą ir reikalaujama visiškai išvesti Rusijos karius bei panaikinti sprendimą pripažinti tik jos pripažintas Donecko ir Luhansko liaudies respublikas.

Rezoliucija priimta 141 nariui balsavus už, 5 – prieš ir 35 susilaikius.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (angl. United Nations General Assembly), pagrindinė JTO institucija.

Veikia nuo Jungtinių Tautų įkūrimo 1945.10.24 (pirmoji Generalinės Asamblėjos sesija įvyko 1946.01.10 Londone; dalyvavo 51 valstybės atstovai).

Ją sudaro visų JTO valstybių narių (2021 metais buvo 193 valstybės) atstovai.

JTO struktūra

Pažvelgus į JTO struktūros schemą, aiškiai matyti, kad nėra jokio komiteto ar pakomitečio, kurio nutarimai būtų svaresni nei Generalinės Asamblėjos, o ten Rusijos agresija buvo pasmerkta dar kovą.

Ne viena rezoliucija

Tai – ne vienintelis kartas, kuomet JTO narės pasmerkė Rusijos agresiją.

Kovo 24 dieną atnaujintoje JTO Generalinės Asamblėjos 11-oje neeilinėje specialiojoje sesijoje priimta rezoliucija dėl agresijos prieš Ukrainą humanitarinių pasekmių.

Ukrainos ir grupės šalių (tarp jų – Lietuvos) vardu teikta rezoliucija sulaukė itin stiprios valstybių paramos – 140 valstybių balsavo už dokumentą, 5 balsavo prieš, 38 valstybės susilaikė.

„Scanpix“/AP nuotr./Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis

Rezoliucijoje reikalauta nedelsiant nutraukti Rusijos Federacijos karo veiksmus prieš Ukrainą, ypač bet kokius išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinius objektus, įtvirtinta, kad civiliai, įskaitant humanitarinį personalą, žurnalistus ir pažeidžiamoje padėtyje esančius asmenis, moteris ir vaikus, medicinos ir humanitarinį personalą, būtų visiškai apsaugoti.

Taip pat reikalauta nedelsiant nutraukti Mariupolio apgultį.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.