Rusija: įgula evakuota
„Dėl gaisro kreiseryje „Moskva“ sprogo amunicija. Laivas buvo rimtai apgadintas“, – sakoma žiniasklaidos cituojamame Rusijos Gynybos ministerijos pranešime. Jame priduriama, kad gaisro priežastis tiriama ir kad visa laivo įgula buvo evakuota.
Pranešime neskelbiama, kiek įvykio metu laive buvo įgulos ir ar po sprogimo yra žuvusiųjų bei sužeistųjų.
Visiška evakuacija galėtų reikšti, kad laivas negalės likti ant vandens ir nuskęs. Kol kas nėra patvirtinimų, kad tai įvyko. CNN kalbinti ekspertai teigė, kad nelaimės metu jūroje siautė štormas, todėl tai galėjo apsunkinti evakuaciją. Jų teigimu, tokio masto įvykis ir gaisras gali sukelti katastrofiškas pasekmes, laivas gali nuskęsti.
Kur tiksliai buvo laivas, Rusijos naujienų agentūros nenurodė. Balandžio 10 d. kreiseris buvo pastebėtas Sevastopolyje.
Televizijos „Sky News“ šaltinis teigė, kad kreiseris „Moskva“ buvo už 25 jūrmylių nuo Gyvačių salos į pietus nuo Odesos. Į pagalbą buvo siunčiami kiti Rusijos laivai.
Maskva skelbia, kad gaisras lokalizuotas, laivas nenuskendo
Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai generolas majoras Igoris Konašenkovas ketvirtadienį popiet paskelbė, kad gaisro šaltinis raketiniame kreiseryje „Moskva“ buvo lokalizuotas. Apie tai paskelbė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Jo teigimu, atvirą ugnį pavyko suvaldyti, šaudmenų sprogimai liovėsi.
Rusijos Gynybos ministerijos atstovas tikino, kad laivui nuskęsti grėsmės nėra.
„Moskva“ kreiseris gali plaukti. Pagrindinė raketų ginkluotė nebuvo pažeista. Kreiserio įgula evakuota į Juodosios jūros laivyno laivus, esančius tame rajone“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Teigiama, kad šiuo metu imtasi priemonių laivui nuvilkti į uostą.
Tuo tarpu operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovas spaudai Vladislavas Nazarovas teigia, kad kreiseris „Moskva“ patyrė didelę žalą, po gaisro ir sprogimų apvirto bei pradėjo skęsti.
„Juodosios jūros raketų „Neptun“ veikimo zonoje buvo smogta Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanui kreiseriui „Moskva“, kuris patyrė didelę žalą. Kilo gaisras. Kiti laivų grupės laivai bandė suteikti pagalbą, tačiau audra ir galingas šaudmenų sprogimas apvertė kreiserį ir jis pradėjo skęsti“, – sakė jis.
Pentagono vertinimas: nežinome, kas sukėlė sprogimą
JAV gynybos departamento atstovas Johnas Kirby ketvirtadienį pareiškė, kad Vašingtonas negali patvirtinti, kas nutiko Rusijos karo laivui „Moskva“, apie kurio tariamą paskandinimą kalbama, nes tiesiog neužtenka informacijos.
Tiesa, J.Kirby pridūrė, kad kruizeris nėra nuskendęs, nors ir akivaizdžiai smarkiai apgadintas. Jo teigimu, neaišku, ar žalą laivui padarė Ukrainos paleistos raketos.
„Įvertinome, kad laivas gali plaukti savarankiškai, ir jis tai daro. Kreiseris juda į rytus. Manome, kad jis greičiausiai bus remontuojamas Sevastopolyje, tačiau nežinome, kas jį sukėlė“, – paaiškino J.Kirby.
„Moskva“, Pentagono duomenimis, kartu su keliais kitais Rusijos laivais buvo už 96 km į pietus nuo Odesos.
„Sprogimas buvo pakankamai stiprus, todėl radome požymių, kad kiti netoliese esantys kariniai laivai bandė ateiti į pagalbą. Tačiau to tikriausiai neprireikė“, – pridūrė J.Kirby.
„Nežinome, kas sukėlė tą sprogimą. Matėme pranešimus socialiniuose tinkluose, kad tai galbūt buvo Ukrainos pakrantės gynybos raketa. Negalime to atmesti, mes tiesiog neturime pakankamai informacijos“, – tvirtino J.Kirby.
Gynybos ministerija pripažino: laivas nuskendo
Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ vėlų ketvirtadienio vakarą paskelbė, kad Rusijos raketinis kreiseris „Moskva“ vis dėlto nuskendo. Pranešime, paskelbtame „Telegram“ kanale cituojama Rusijos gynybos ministerija:
„Rusijos Federacijos gynybos ministerija praneša, kad buksyruojant kreiserį „Moskva“ į paskyrimo uostą, dėl korpuso pažeidimų, atsiradusių per gaisrą, kuris kilo detonavus amunicijai, laivas prarado stabilumą.
Audringo jūros bangavimo sąlygomis laivas nuskendo.“
Ukrainos atstovai skelbė, kad į laivą pataikė raketos
Anksčiau Odesos srities gubernatorius sakė, kad Ukrainos pajėgos smogė laivui „Moskva“ raketomis.
„Juodajai jūrai saugoti naudojamos raketos „Neptun“ Rusijos laivui padarė labai rimtų pažeidimų. Šlovė Ukrainai!“ – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ pranešė Maksymas Marčenka.
Tiesa, ketvirtadienį Odesos regioninės karinės administracijos operatyvinio štabo spaudos sekretorius Serhijus Bratčiukas jai teigė, kad į laivą pataikė ne „Neptun“, o „Harpoon“ raketos, kurias Ukrainai perdavė Didžioji Britanija.
„Ir net jei kreiserį pavyks užgesinti, jis visus metus negalės vykdyti karinių operacijų“, – sakė S.Bratčukas.
Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius sakė, kad su „Moskva“ „nutiko kažkoks netikėtumas“.
„Jis smarkiai dega. Kaip tik dabar. Kadangi jūra audringa, neaišku, ar jie galės gauti pagalbą“, – sakė jis trečiadienio vakarą per transliaciją platformoje „YouTube“.
Tačiau Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo rytiniame pranešime apie ataką prieš Rusijos laivą nebuvo nieko skelbiama.
Rusijos laivyno pasididžiavimas
„Moskva“ buvo pastatytas sovietiniais laikais Ukrainos Mykolajivo mieste ir buvo pradėtas eksploatuoti 9-ojo dešimtmečio pradžioje, nurodo Rusijos žiniasklaida.
Radijo stotis „Svoboda“ praneša, kad laivo įgulą sudaro 510 žmonių, tačiau jų gali būti ir daugiau. Kreiseris „Moskva“ yra apginkluotas priešlaivinėmis raketomis „16 P-1000 Vulkan“, ginklais prieš povandeninius laivus, minomis, torpedomis, sakoma pranešimuose.
1996 m. laivą ėmė globoti Maskvos vyriausybė, po to jis buvo pervadintas.
Laivo keliamoji galia – 11380 tonų, ilgis – 186 metrai, didžiausias plotis – 20,8 metro.
Pagrindinė laivo „Moskva“ puolamoji ginkluotė buvo 16 raketų P-1000 „Vulkan“ paleidimo įrenginių.
Šis kreiseris dalyvavo keliuose ginkluotuose konfliktuose, įskaitant Rusijos operaciją Sirijoje. Po to laivas buvo remontuojamas nuo 2017 iki 2020 m., o karinis jūrų laivynas atsisakė jo modernizavimo dėl lėšų stygiaus.
Jame ne kartą lankėsi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su užsienio šalių vadovais.
Didžiulis praradimas Rusijai
Jei pasitvirtintų pranešimai, kad Rusija prarado kreiserį „Moskva“ ir kad tai buvo Ukrainos pajėgų ataka, tai būtų didžiulis smūgis Rusijos laivynui.
„Tik balistinėmis raketomis ginkluoto povandeninio laivo arba „Kuznecov“ (vienintelio Rusijos lėktuvnešio) praradimas suduotų rimtesnį smūgį Rusijos kovinei dvasiai ir laivyno reputacijai Rusijos visuomenės akyse“, – CNN sakė į pensiją išėjęs JAV karinio jūrų laivyno kapitonas, buvęs JAV Ramiojo vandenyno vadavietės Jungtinio žvalgybos centro operacijų direktorius Carlas Schusteris.
Karališkojo koledžo Londone karo ir strategijos profesorius Alessio Patalano sakė, kad šio karo laivo praradimas Rusijai būtų „didžiulis smūgis“.
„Laivai yra atokiau nuo visuomenės dėmesio ir jų veikla retai tampa naujienų objektu. Tačiau jie yra dideli plūduriuojančios nacionalinės teritorijos dalys ir, kai prarandamas vienas iš jų, svarbus flagmanas, tai ne tik rimtas karinis nuostolis, bet ir svarbi politinė ir simbolinė žinia“, – sakė jis.
Tai laivas, kurį pasiuntė Gyvačių salos pasieniečiai
„Moskva“ pagarsėjo karo pradžioje, kai kreipėsi į Ukrainos pasieniečius, gynusius strateginę reikšmę turinčią Gyvačių salą, ir pareikalavo jų pasiduoti, bet kaip atsako sulaukė garsiosios šio karo frazės: „Russkij korabl, idi nachui“.
Iš pradžių manyta, kad rusų karo laivą pasiuntę ukrainiečių kariai žuvo, bet vėliau paaiškėjo, kad dalis jų buvo paimti į nelaisvę.
Kovo pabaigoje jie buvo paleisti per apsikeitimą belaisviais, nurodo Ukrainos parlamentas.
