Rusijos pašalinimas iš Europos Tarybos „visiškai neprisidėtų prie konflikto Rytų Ukrainoje sprendimo ir Krymo sugrąžinimo Ukrainos jurisdikcijai“, savo laiške organizacijai pareiškė daugiau kaip 70 advokatų, žurnalistų ir Rusijos pilietinės visuomenės veikėjų.
„Atvirkščiai, tai turėtų negrįžtamų pasekmių, kurios nutrauktų sunkias Rusijos visuomenės pastangas padaryti šalį svarbia Europos dalimi, remiantis bendromis demokratijos normomis ir vertybėmis, įstatymo viršenybe ir pagarba žmogaus teisėms“, – sakoma jų laiške.
Europos Taryba yra įkūrusi Europos žmogaus teisių teismą (EŽŽT); organizacijai priklauso beveik visos Europos valstybės.
2014 metų balandį Rusija dėl Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos neteko balso teisės Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) ir daugumos kitų savo įgaliojimų.
2015 metų sausį ETPA pratęsė sankcijas, dėl kurių Rusijos delegacijos nariai negali būti įtraukti į Asamblėjos vadovaujančias struktūras ir dalyvauti stebėjimo misijose.
Protestuodama Rusijos delegacija atsisakė dalyvauti Asamblėjos sesijose, vykstančiose keturis kartus per metus. Ji pareiškė vėl grįšianti prie normalaus darbo Asamblėjoje, kai visiems Rusijos delegacijos nariams bus grąžinti visi įgaliojimai ir pataisytas reglamentas, kad ateityje nebūtų galima varžyti nacionalinių delegacijų teisių.
2017 metais Maskva įšaldė dalies savo įnašo į Europos Tarybos biudžetą išmokėjimą.
Iki tol Rusijos metinis įnašas į Europos Tarybos biudžetą buvo vienas didžiausių tarp valstybių narių ir sudarė apie 30 mln. eurų.
Jei Rusija būtų pašalinta iš Tarybos, rusai nebegalėtų kreiptis į EŽŽT, ir „galime tikėtis mirties bausmės atkūrimo“, pabrėžė Tarptautinio jaunimo žmogaus teisių judėjimo atstovas Konstantinas Baranovas.
Rusija paskelbė mirties bausmės moratoriumą 1996 metais, kai šalis prisijungė prie Europos Tarybos, kurios būstinė yra įsikūrusi Strasbūre.
