„Baltojo skaitiklio“ savanoriai, užsiimantys dalyvių mitinguose skaičiavimu, šeštadienį pateikė tokius duomenis: 44 proc. susirinkusiųjų protesto akcijose dalyvavo pirmą kartą, vidutinis protestuotojų amžius – 31 metai.
18-mečių ar jaunesnių buvo tik 10 proc., nurodo „Dožd“. Tokie skaičiai paneigia A.Navalno komandos atžvilgiu skriejusius kaltinimus, kad ji verčia į gatves eiti vaikus.
Tiesa, jaunimas prieš protestus aktyviai veikė socialiniame tinkle „TikTok“: dalijosi vaizdo įrašais, kaip mokyklose prezidento Vladimiro Putino portretą pakeičia A.Navalno nuotrauka, viena mergina prieš protestus mokė, kaip apsimesti amerikiečiu, jei tave sulaikė ir vedasi į policijos autobusą.
Šeštadienį demonstracijos vyko daugiau nei 60-yje miestų, Sibiro Jakutske – net spaudžiant -50°C šalčiui.
Protestuotojai buvo daužomi guminėmis lazdomis, brutaliai sulaikomi – iš viso sulaikyta per 3 500 žmonių. Socialinius tinklus apskriejo šokiruojantis vaizdo įrašas, kaip OMON pareigūnas spyrė į pilvą 54 metų moteriai, paklaususiai, kodėl jie suėmė vaikiną. Galvą į asfaltą susitrenkusi moteris buvo hospitalizuota.
Protestuotojai reikalavo išlaisvinti A.Navalną, skandavo, kad „Putinas – vagis“, ragino jį atsistatydinti. Ant plakatų netrūko aliuzijų į „Putino rūmus“ – itin prabangų dvarą, apie kurį A.Navalno komanda praeitą savaitę paviešino filmą.
Kas išvedė rusus į gatves?
A.Navalnas suveikė kaip katalizatorius užsidegti problemoms, kurios Rusijoje kaupėsi jau kurį laiką: tai – valdžios nesiskaitymas su žmonėmis ir nesugebėjimas patenkinti jų bazinių socialinių bei ekonominių poreikių, tikina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Jonavičius.
Pasak politologo, blogėjant ekonominei padėčiai, žmonėms Rusijoje neleidžiama patiems imtis veiksmų, kurie užtikrintų geresnį gyvenimą.
„Režimas bijo, kad jei žmonės pradės rūpintis patys savimi ir taps tik nuo savęs priklausomi, tai neišvengiamai sukels pasekmes, kokias sukėlė Gorbačiovo reformos devintojo dešimtečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje.
Režimas bijo, kad prasidės chaosas, šalis susidurs su didžiuliais iššūkiais, o jis pats praras privilegijas ir įtaką“, – 15min sakė politologas.
Anot L.Jonavičius, „Navalnas barsto druską ant skausmingiausių žaizdų Rusijos visuomenėje“: „Jis rodo, kaip elitas įsivelia į korupcinius ryšius, lobsta. O kuo labiau lobsta, tuo mažiau paiso visuomenės.“
Pagrindinė A.Navalno žinutė – kova su korupcija. Ar tokios platformos užtenka, kad į gatves išeitų nebe tūkstančiai, kaip praeitą šeštadienį, o milijonai žmonių? L.Jonavičius mano, kad ne, tačiau tikina, kad ši platforma yra „pradinė sniego gniūžtė“.
„Jei viskas judės ta pačia linkme, kokia juda dabar, ta gniūžtė riedės nuo kalno ir didės. Nepasitenkimo ne tik korupcija, bet ir moraliniu žmogaus teisių bei orumo negerbimu, yra labai daug. Jis susitelkęs visuose Rusijos regionuose.
Platforma yra vedlys, tačiau žmonės, kurie išeina protestuoti, nebūtinai žino ir mėgsta Navalną. Vis dėlto (jo sulaikymas) buvo pretekstas žmonėms išsakyti tai, ką galvoja“, – teigė L.Jonavičius.
Pasikartos Baltarusijos scenarijus?
Maskvos Carnegie centro analitikas Andrejus Kolesnikovas rašo, kad po protestų A.Navalnas yra iš dalies apsaugotas nuo „netyčinio“ nužudymo kalėjime. Opozicionierius dar penktadienį per advokatus „dėl viso pikto“ perdavė žinią, kad jo fizinė ir psichoemocinė būklė – stabili, jis neketina atimti sau gyvybės.
„Protestai tęsis, konfrontacija prasidėjo anksčiau, nei manėme, ją išprovokavo pareigūnai. Visa tai gali komplikuoti parlamento rinkimus rugsėjį, tačiau venkite euforijos ir iš anksto „paskirti“ Navalną prezidentu.
Režimas išgyvenimui turi didelių išteklių, įskaitant vis dar abejingą didžiąją populiacijos dalį“, – tviteryje rašo Kolesnikovas.
Analitikas taip pat pastebi, kad abi pusės – protestuotojai ir režimas – yra pasirengusios Baltarusijos scenarijui.
Pasak L.Jonavičiaus, šeštadienio demonstracijos Rusijoje spontaniškumu yra šiek tiek panašios į Baltarusijoje jau pusę metų besitęsiantį protesto judėjimą, jos taip pat daugiausia yra organizuojamos pačių dalyvių.
„Valdžia, jėgos aparatas reagavo pakankamai griežtai, kaip ir Baltarusijos atveju. Tačiau tokių kankinimų, sumušimų ir patyčių iš sulaikytųjų Rusijoje kol kas nebuvo. Turbūt Rusija yra išmokusi Minsko pamokas, kita vertus, pareigūnai nuolaidų nedarė.
Tai, kad OMON pareigūnai dalija arbatą, kaukes, antklodes, bando rodyti, neva yra su tauta, taip pat yra iš Minsko išmoktos pamokos“, – 15min sakė politologas.
L.Jonavičius atkreipė dėmesį, kad protestai Rusijoje nėra tokie taikūs, kaip Baltarusijoje.
„OMON pareigūnai buvo apmėtyti sniego gniūžtėmis ir ne tik, žmonės atmušinėjo suimtuosius, didžiojoje dalyje miestų protestų taikumas buvo sąlyginis“, – sakė jis.
Politologo teigimu, sunku prognozuoti, ar protestai Rusijoje virs į ilglaikį procesą. Tačiau nepasitenkinimo elementas stiprėja, o atšilus orams ir artėjant rugsėjį suplanuotiems Dūmos rinkimams, protestų mastas gali išaugti.
A.Navalno bendražygis Leonidas Volkovas pirmadienį jau paragino rusus sausio 31 dieną visoje šalyje išeiti į gatves ir reikalauti „laisvės A.Navalnui, laisvės visiems ir teisingumo“.
Opozicionierius buvo apnuodytas
Praeitą rugpjūtį lėktuve, skrendančiame iš Tomsko į Maskvą, A.Navalnas prastai pasijuto. Orlaiviui avariniu būdu nusileidus Omske, opozicionierius buvo paguldytas šio miesto ligoninėje, po kelių dienų išskraidintas gydyti į Berlyną.
Vokietijos tyrėjai patvirtino, kad A.Navalnas buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, pats opozicionierius apgaule susisiekė su FSB pareigūnu ir šis atskleidė operacijos detalių.
Po penkių mėnesių gydymosi Berlyne A.Navalnas sekmadienį sugrįžo į Rusiją, kur buvo iškart sulaikytas, o kitą dieną jam skirta 30 parų arešto už lygtinės bausmės sąlygų pažeidimus. Lygtinė bausmė jam buvo skirta sukčiavimo byloje, A.Navalnas kaltinimus vadina politiškai motyvuotais.
