Minskas nepateikė duomenų apie pirmą laišką
Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) parengė ataskaitą apie avarinį „Ryanair“ lėktuvo nusileidimą Minske, kuriame buvo buvęs telegramų kanalo NEXTA vyriausiasis redaktorius Romanas Protasevičius ir jo draugė Sofija Sapega. R.Pratasevičius ir S.Sapega Minske buvo sulaikyti. Manoma, kad ši operacija buvo surengta siekiant sulaikyti tuomet garsų opozicijos žurnalistą R.Pratasevičių, kuris su S.Sapega gyveno ir dirbo Vilniuje.
Ataskaitą parengė ICAO tyrėjų komanda, sudaryta iš skrydžių saugos ir navigacijos, orlaivių eksploatavimo ir tarptautinės oro teisės ekspertų.
Anot „Novaya gazeta“, be techninių detalių, ataskaitoje teigiama, kad Baltarusijos valdžios institucijų parodymai dėl anoniminio laiško gavimo laiko yra nenuoseklūs. Šiame elektroniniame laiške buvo rašoma, kad lėktuve esą yra bomba, kuri bus aktyvuota virš Vilniaus. Dėl to lėktuvo įgula buvo priversta leistis ne Vilniuje, į kurį skrido, o Baltarusijos sostinėje Minske. Baltarusija teigė, kad šį laišką atsiuntė „Hamas“ kovotojai, tačiau palestiniečių judėjimas „Hamas“ nuo šio laiško griežtai atsiribojo.
Elektroninis laiškas, kuriame buvo rašoma apie bombą lėktuve, Minsko oro uoste gautas 12:56:45 vietos laiku (kai lėktuvas jau ruošėsi avariniam nusileidimui). Tačiau Baltarusija pateikė ICAO laiško ekrano kopiją su kitu gavimo laiku – 12:25.
Elektroninis laiškas, kuriame buvo rašoma apie bombą lėktuve, Minsko oro uoste gautas 12:56:45 vietos laiku (kai lėktuvas jau ruošėsi avariniam nusileidimui). Tačiau Baltarusija tikina, kad gavo du laiškus ir pateikė ICAO laiško ekrano kopiją su kitu gavimo laiku – 12:25. ICAO tyrimo grupė atskirai pažymi, kad Minskas jai atsiuntė tik laiško ekrano kopiją, todėl nebuvo įmanoma patikrinti jo metaduomenų. Baltarusija tyrėjus tikino, kad neišsaugojo šių duomenų, jie buvo pašalinti pagal oro uosto duomenų saugojimo tvarką.
Iš dokumento matyti, kad anoniminiai grasintojai iš viso išsiuntė šešis laiškus su tais pačiais grasinimais – į Vilniaus, Minsko, Sofijos, Bukarešto, Kijevo ir Atėnų oro uostus. Kijevo ir Atėnų oro uosto, iš kurio lėktuvas išskrido į Vilnių, laiškai taip ir nepasiekė. Vilniaus oro uoste laiškas buvo pastebėtas tik kitą dieną – pirmadienį, nes savaitgaliais paštas nebuvo tikrinamas.
Baltarusijos dispečeris, pasak pranešimo, įgulai pasakė, kad elektroninis laiškas buvo išsiųstas į kelis oro uostus apie 12.30 val. Minsko laiku. Tačiau kaip jis apie tai sužinojo, nežinoma, nes pirmasis laiškas į Vilniaus oro uostą atkeliavo 12:25 (į Sofiją ir Bukareštą atitinkamai 12:27 ir 12:28).
Ataskaitoje taip pat minimi keli atvejai, kai Baltarusijos valdžios institucijos nesilaikė standartinių procedūrų. Pavyzdžiui, saugos taisyklės reikalauja, kad ir keleiviai, ir įgula išeitų iš orlaivio sprogimo grėsmės atveju. Tačiau, remiantis rašytiniais ir žodiniais „Ryanair“ įgulos pareiškimais, Minsko oro uosto antžeminiai darbuotojai po nusileidimo jiems pasakė, kad vienas iš įgulos narių turėtų likti lėktuve, kol bus apieškotas orlaivis.
Anot „Ryanair“ įgulos narių, oro uosto darbuotojai sakė, kad yra oro uosto taisyklės, o įgula turi daryti tai, ką liepia jo darbuotojai. Tuo pat metu Minsko oro uosto dispečeris teigė, kad sprendimą palikti vieną įgulos narį orlaivyje priėmė įgula. Be to, buvo pažeistas ir pranešimo apie kodą „RAUDONAS“ protokolas.
ICAO taip pat tvirtina, kad Baltarusijos KGB „Ryanair“ lėktuvo nusileidimo atveju neįvedė antiteroristinės operacijos režimo, nepaisant pranešimo apie lėktuve esančią bombą.
Operacija surengta R.Pratasevičiui sulaikyti?
Gegužės 23 dieną Minsko oro uoste avariniu būdu nusileido aviakompanijos „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Lėktuvo įgula buvo priversta leistis gavusi Baltarusijos skrydžių vadovo pranešimą, kad lėktuve gali būti bomba. Netoli Lietuvos sienos jau buvęs lėktuvas staigiai apsisuko ir nusileido Minske. Jam lydėti į orą buvo pakeltas Baltarusijos naikintuvas MiG-29.
Lėktuve buvo vienas telegram kanalo NEXTA įkūrėjų žurnalistas R.Pratasevičius ir jo mergina, Rusijos pilietė Sofia Sapega, iš Atėnų skridę į Vilnių, kur gyveno ir dirbo. Lėktuvui nusileidus Minske abu buvo sulaikyti ir Baltarusijos saugumo pajėgų išvežti į tardymo izoliatorių. Lėktuve neradus bombos vėliau kitiems keleiviams leista skristi į Vilnių.
Manoma, kad ši operacija buvo surengta siekiant sulaikyti tuomet garsų opozicijos žurnalistą R.Pratasevičių.
Lenkija gruodį pranešė priėjusi prie išvados, kad Baltarusijos saugumo tarnybos prisidėjo prie bendrovės „Ryanair“ keleivinio lėktuvo nukreipimo į Minską.
Lenkijos specialiosios tarnybos tvirtina, kad „vienas (Baltarusijos) KGB pareigūnas davė nurodymus eismo dispečeriams dispečerinėje Minske“. Teigiama, kad minėtas KGB pareigūnas „buvo operacijų kambaryje dispečerinės bokšte“ ir jis davė nurodymus ir priėmė sprendimus dėl lėktuvo nutupdymo Minske.
Manoma, kad Lenkijai šią informaciją suteikė buvęs Minsko oro uosto skrydžių vadovas Alehas Halehavas, incidento metu dirbęs su „Ryanair“ lėktuvu, o vėliau pabėgęs į Lenkiją.
R.Pratasevičiui ir S.Sapegai Minske taikomas namų areštas, jų laukia teismo procesai, susiję su masiniais protestais Baltarusijoje 2020 metais ir saugumo pareigūnų asmens duomenų atskleidimu. Suimtas R.Pratasevičius netrukus pradėjo bendradarbiauti su Minsko režimu ir duoti jam palankius interviu.
G.Landsbergis: nurodyti aiškūs ir šiurkštūs pažeidimai
„Probėgšmais buvau supažindintas su ataskaita. Mano pirminis vertinimas yra toks, kad ataskaitoje yra nurodyti aiškūs ir šiurkštūs pažeidimai“, – antradienį Seime žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Suprantu, kad yra stygius, kas už tų pažeidimų slepiasi, kas tai padarė“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, ICAO ataskaitoje fiksavus pažeidimus, bus galima imtis tolesnių teisinių žingsnių siekiant pažeidėjų atsakomybės.
„Negaliu komentuoti visa apimtimi, nes nemačiau paties teksto, (...) bet jeigu tas vertinimas yra teisingas, aišku, jei yra nurodyti neteisėti veiksmai, iš neteisėtų veiksmų turi kilti ir pasekmės“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Anot jo, Europos Sąjunga gali imtis ir savo tyrimų ir kreiptis į tarptautines teisines institucijas.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis plačiau informacijos ataskaitoje nekomentavo.
„Labai aiškiai ataskaitoje pamatyta, kokia informacija buvo prieinama, ką iš jos galima pasakyti, kokia informacija nebuvo pateikta ir iš to galima daryti tam tikras išvadas. Mes ją įvertinsime iš savo pusės, bet svarbiausi sprendimai bus taryboje“, – teigė jis.
Pasak ministro, ataskaitoje keliamas klausimas, kaip veikia aviacijos saugos ir saugumo užtikrinimas globaliai ir ar nereikėtų jo sustiprinti.
ICAO ataskaitą ir tolesnius veiksmus aptars sausio 31 dieną.
„Tarybos atstovai oficialiai apsvarstys bet kokius tolesnius veiksmus, kurių ICAO turėtų imtis dėl ataskaitos išvadų per susitikimą, kuris šiuo metu numatytas sausio 31 dieną“, – pranešė Monrealyje įsikūrusi organizacija.
„Tą dieną Taryba taip pat peržiūrės Baltarusijos prašymą dėl, valstybės nuomone, neteisėtų apribojimų ar sankcijų, jai po įvykio taikytų kitų valstybių ir ES“, – priduriama jos pranešime.
ICAO tyrimą pradėjo pernai, kai gegužės 23 dieną iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas su 126 keleiviais buvo nutupdytas Minske.
Lainerį priverstinai nutupdžius Minske sulaikytas juo skridęs opozicijos tinklaraštininkas R.Pratasevičius ir jo draugė S.Sapega. Jų sulaikymas sulaukė tarptautinio pasipiktinimo.
Kelios šalys, įskaitant JAV, Kanadą, Britaniją, ir Europos Sąjunga, reaguodamos į šį incidentą Baltarusijai paskelbė sankcijas. Vakarų šalys uždraudė Europos vežėjams vykdyti maršrutus per Baltarusiją ir apribojo Baltarusijos oro linijų skrydžius.