Daugelis atėjusiųjų prie šv. Jono bažnyčios į akciją, kasmet rengiamą veteranų organizacijos „Daugavas vanagi“ („Dauguvos vanagai“), laikė gėles ir plakatus, taip pat Latvijos, Lietuvos ir Estijos vėliavas. Tarp renginio dalyvių buvo Nacionalinis aljanso deputatai Imantas Paradniekas ir Einaras Cilinskis.
Kai kurie laikė plakatus su užrašu anglų kalba „Mes sakome „Ne!“ nacizmui ir komunizmui“. Tvarką prižiūri policija ir privačių saugos bendrovių darbuotojai.
Renginys vyko labai ramiai, be garsių ginčų ir konfliktų tarp dalyvių ir jų priešininkų.
Per ankstesnes kasmet organizuojamas eitynes tarp jų dalyvių ir aktyvistų antifašistų dažnai įsiplieksdavo audringų ginčų, kurie retkarčiais peraugdavo į susistumdymus.
Vienintelis incidentas įvyko, kai britas tinklaraštininkas ir Kremliaus finansuojamos anglų kalba transliuojančios televizijos „Russia Today“ žurnalistas Grahamas Phillipsas trumpai sutrikdė eitynes savo veiksmais.
Kaip LETA nurodė Rygos regiono departamento policijos viršininkas Guntaras Markitanas, dėl mėginimo išprovokuoti gėles prie Laisvės paminklo dėjusius žmones jis buvo sulaikytas už viešosios tvarkos trikdymą ir nepaklusimą policijos reikalavimams. Už tai jam gresia administracinė bausmė.
G.Markitanas pridūrė, kad daugiau nebuvo sulaikytas nei vienas asmuo.
Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione.
Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.
Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima dėl to, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 16-oji latvių legiono divizija įveikė sovietų armijos karius.
Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš kalendoriaus.
Protestuodami prieš šiuos renginius, demonstracijas taip pat dažnai organizuoja rusų ir žydų bendruomenių aktyvistai, tvirtinantys, kad Latvijos legionierių dienos minėjimas yra nacizmo garbinimas.
Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė, kad pagal Niurnbergo proceso rezultatus, „Waffen SS“ latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama.
