Tai jis pareiškė ketvirtadienį laidoje „Dienas rits“ portale diena.lv.
„Pasakysiu, kokia mano poziciją – aš eisiu ir balsuosiu “už„ šiame referendume. Galima priekaištauti, kad mano mintys skiriasi, bet dabar turiu tik vieną įrankį, kuriuo galiu parodyti – ne latviams, o dešiniesiems politikams – kad yra problemų, ir jas reikia spręsti. Ir vienintelis įrankis yra referendumas – daugiau nėra nieko“, – sakė jis.
N.Ušakovas pridūrė, jog aišku – šis referendumas nekelia pavojaus latvių kalbos pozicijoms, bet svarbu pasakyti, „kaip daug žmonių nepatenkinti dabartine etnine tautine politika“.
Daugiausia rusakalbių rinkėjų interesams atstovaujančio „Santarvės centro“ lyderis pabrėžė, kad jis neragina įvesti dvi valstybines kalbas Latvijoje.
Drauge N.Ušakovas pareiškė nuomonę, kad reikia būti realistais ir pripažinti – „rusų kalba čia nėra užsienio kalba – kaip anglų ar portugalų, ir juridiškai tai būtina suformuluoti, suteikus rusų kalbai tautinės mažumos kalbos statusą ir atitinkamai išplėtus jos vartojimą savivaldybėse“.
Jis priminė, kad „Santarvės centro“ valdyba dar prieš naujuosius metus priėjo bendrą poziciją – raginti žmones dalyvauti referendume ir balsuoti pagal savo įsitikinimus.
„Mes suvokiame, kad mūsų gretose yra žmonių, manančių, kad turi būti dvi valstybinės kalbos. Tuo tarpu nuomonės skiriasi dėl to, kaip galima pasiekti, kad požiūris į rusų mažumą Latvijoje būtų kitoks“, – sakė jis.
Kaip jau pranešta, vasario 18 dieną vyks referendumas dėl siūlymo padaryti Latvijos Konstitucijos pataisas, suteikiančias rusų kalbai antrosios valstybinės kalbos statusą. Kad Konstitucijos pataisos įsigaliotų, referendume už jas turi balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkėjų – 771 350 piliečių.