Plojimai gaisrininkams
„Kartu su katedra dega dalis Prancūzijos istorijos“, – vakar užgniaužęs kvapą tarė paryžietis Geoffroy, kartu su apstulbusia minia miestiečių ir svečių abipus Senos stebėjęs liepsnų niokojamą bažnyčią. Tiek suaugusieji, tiek vaikai nesulaikė ašarų. Periodiškai iš abiejų upės krantų pasigirsdavo plojimai, skirti palaikyti ir padėkoti 400 gaisrininkų, kovojančių su ugnimi. Visiškai ją numalšinti pavyko tik paryčiais, apie 3.30 val.
Šį rytą katedra išvydo dienos šviesą be stogo ir smailės, kurie buvo pastatyti iš medžio ir dengti švininiais lakštais. Pagrindinė mūrinė konstrukcija atrodo nepažeista, taip pat ir išorinės akmeninės skulptūros. Tik juodos dėmės žymi vietas, kur vakar veržėsi liepsnos.
Rozetės ir vargonai sveiki, bet pažeisti
Specialistai ypač baiminosi, kad aukštos temperatūros neatlaikys garsieji bažnyčios vitražai, o ypač seniausi iš jų – trys didžiosios rozetės. Nors ryte praeiviams jos atrodė sveikos, jų tikrąją būklę dar turės įvertinti specialistai. Beveik neabejojama, kad aukšta temperatūra turėjo pažeisti vitražų dažus.
Dar daugiau klausimų kelia tai, kokios žalos bažnyčios viduje padarė įgriuvęs stogas. Nors svarbiausius reliktus pavyko laiku evakuoti, likusias meno bei kitas vertybes sugadinti galėjo tiek ugnis, tiek gaisrininkų pilamas vanduo. Jau patvirtinta, kad vanduo užpylė senuosius katedros vargonus, bet ugnis jų nepalietė.
Apklausiami darbininkai
Pasak pareigūnų, šios tragedijos tyrimas ir žalos vertinimas gali užtrukti mėnesius, bet jau ryškėja pagrindinė versija, jog gaisras katedroje susijęs su joje vykdytais restauracijos darbais, pradėtais prieš metus. Pirminiais duomenimis, gaisras prasidėjo sunkiai pasiekiamoje vietoje, kur gausu medinių grindų, laiptų ir kitų lengvai užsiliepsnojančių konstrukcijų.
Teisėsauga paskelbė vykdanti tyrimą dėl netyčinio turto nuniokojimo ugnimi. Pareigūnai jau tą pačią naktį pradėjo restauraciją vykdžiusių darbininkų apklausas.
Lietuviai išgyvena kartu
„Tai liūdna žinia visiems, bet kartu ir pikta dėl galimo darbuotojų aplaidumo. O dar ir Velykos čia pat“, – tokius kolegų pokalbius prie kavos šįryt išgirdo Paryžiuje dirbanti lietuvė Giedrė.
Gaisras katedroje nepaliko abejingos ir Prancūzijos lietuvių bendruomenės. Jos nariai socialiniuose tinkluose dalijosi savo išgyvenimais bei asmeninėmis istorijomis, kodėl jiems irgi buvo svarbi Paryžiaus Dievo Motinos katedra.