Per 1990–2017 metus labiausiai – 19 proc. ir daugiau – gyventojų sumažėjo Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Moldovoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, taip pat Kosove.
Toks populiacijos nykimas „neturi precedento taikos laikotarpiu“, sako tyrėjai iš Vienoje įsikūrusio Wittgensteino demografijos centro.
Čekija, Slovakija ir Slovėnija – vienintelės regiono šalys, kuriose nuo 1990-ųjų gyventojų šiek tiek (2–3 proc.) padaugėjo.
Migracijos srautai šiuo metu yra tapę pagrindiniu Europos šalių populiacijų didėjimą ir mažėjimą lemiančiu veiksniu.
Keliose Vakarų Europos šalyse gyventojų padaugėjimą labiausiai lėmė padidėjęs gimstamumas – pavyzdžiui, Airijoje, kur nuo 2000 metų populiacija padidėjo 36 proc., ir Prancūzijoje (18 procentų).
Tačiau daugumoje Vakarų Europos valstybių šį augimą daugiausiai lėmė imigracija. Tarp tokių šalių yra Šveicarija (26 proc.), Ispanija, (20 proc.) ir Švedija (17 procentų).