Nors daugelis regiono atominių elektrinių buvo pastatytos dar iki komunistinio režimo žlugimo 1989–1991 metais, Rytų Europos šalių vadovai pareiškė, kad Japonijos krizė neturėtų sukelti panikos Europos Sąjungoje.
„Aš tiesiog negaliu įsivaizduoti mūsų atominių elektrinių uždarymo“, – sakė Čekijos premjeras Petras Necas.
Tuo tarpu Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, kuris dažnai ginčijasi su aplinkosaugininkais, raginimus apriboti atominių elektrinių veiklą arba jų atsisakyti, pavadino „politiniu oportunizmu“.
Šis požiūris skiriasi nuo Vokietijos, kur kanclerė Angela Merkel antradienį paskelbė apie septynių seniausių šalies reaktorių uždarymą trims mėnesiams.
Europos Komisija taip pat pranešė esanti pasirengusi patikrinti visus 143 ES veikiančius reaktorius.
P.Necas įspėjo, jog šalyje uždarius atomines elektrines būtų neišvengta „beveik katastrofiškų ekonominių problemų“.
Slovėnijos prezidentas Danilo Turkas pritarė Čekijos vadovams. „Dabar nėra tinkamas metas politiniams sprendimams ir panikai“, – sakė jis.
Tuo tarpu Lenkija pareiškė ir toliau sieksianti plano iki 2020 metų pastatyti savo pirmąją atominę elektrinę. „Lenkijos atominė programa pagrįsta naujausia technologija ir aukščiausiais saugumo kriterijais“, – sakė šalies atominės energijos projekto vadovė Helena Trojanowska.
Slovakijos premjerės Ivetos Radicovos atstovas pareiškė, kad „Slovakijos požiūris dėl atominės energijos nepasikeitė“.
Slovakija turi dvi atomines elektrines, kurios šalį aprūpina 55 proc. elektros energijos.
Lietuva 2009 metais uždarė Ignalinos atominę elektrinę ir ketina iki 2020 metų statyti naują kartu su Lenkija, Latvija ir Estija.
„Išvadas dėl naujos atominės jėgainės statybos Lietuvoje reikia daryti, ataušus emocijoms“, – sakė premjeras Andrius Kubilius.
Lietuva Europos Sąjungos viršūnių susitikime sieks griežtesnių radiacinės saugos reikalavimų Europoje ir aplink ją (papildyta 17.54 val.)
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kitą savaitę vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime sieks, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiai sutiktų į posėdžio išvadas įtraukti tam tikras formuluotes apie įsipareigojimus griežtinti radiacinės saugos reikalavimus Europoje ir aplink ją.
Šį klausimą, pasak prezidentės atstovo Lino Balsio, šalies vadovė penktadienį aptarė su Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) nariais.
„Lietuva stengsis ir sieks, kad būtų sugriežtintos ES radiacinės saugos taisyklės ES viduje ir taikant trečiosioms šalims, kai jų objektai yra kaimynystėje“, – po susitikimo žurnalistams sakė L.Balsys.
„Kaip tą padaryti, reikės gerai pagalvoti apie formuluotes, bet pati mintis, kurios prezidentė Vadovų Taryboje sieks, kad atsirastų išvadose – kad tos taisyklės būtų sugriežtintos ir atsirastų tam tikri įsipareigojimai be to, kas jau dabar yra, kad atsirastų papildomos garantijos Lietuvai dėl saugumo, jeigu tokie objektai būtų pastatyti mūsų pasienyje“, – kalbėjo prezidentės atstovas.
Jo teigimu, jei atsirastų stiprios garantijos, kurios įpareigotų kaimynines šalis informuoti ir atsižvelgti į dar labiau sugriežtintus branduolinės saugos reikalavimus, tai būtų „labai veiksnus ir įtakingas svertas Europos Sąjungos ir kaimyninių šalių santykiuose“.
„Turbūt tos šalys privalėtų į tai atsižvelgti. Nekalbėsime, jei įvyktų išvis tų šalių užsidarymas ir saviizoliacija, bet kol kas prezidentė išdėstė poziciją, kad kalbėtis yra būtina. Lietuvai būtina aiškiai reikšti savo reikalavimus ir ieškoti dialogo su šalimis, kurios yra kaimynės, kurių Lietuva negali pasirinkti“, – teigė L.Balsys.
ERK pirmininkas Česlovas Stankevičius neišdavė, ar Lietuva turi kokių nors ES šalių paramą tokiems siekiams.
L.Balsys taip pat pažymėjo, kad Baltarusija pagal Espo konvenciją yra įsipareigojusi informuoti apie savo vykdomų projektų galimą poveikį kaimynines šalis ir privalo Lietuvai pateikti pilną informaciją bei atsakyti į visus klausimus.
Lietuva tikisi, kad nauja atominė Visagine vietoj 2009-ųjų pabaigoje uždarytos atominės elektrinės bus pastatyta iki 2020 metų.„Kiek man yra žinoma, Aplinkos ministerija yra jau apskundusi tą informacijos stoką iš Baltarusijos pusės Espo sekretoriatui. Reiškia, kad tam tikri žingsniai daromi, ir ta informacija privalės būti pateikta. Be abejo, kaimynines šalis liečia ir TATENA (Tarptautinė atominės energijos agentūra) rekomendacijos, kurių privalės laikytis tos šalys, norėdamos atomines jėgaines statytis“, – aiškino D.Grybauskaitės atstovas.
D.Grybauskaitė EVT susitikime dalyvaus kitos savaitės pabaigoje.
Trečiadienį Rusija ir Baltarusija pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo, statant atominę jėgainę Baltarusijoje. Ją Baltarusija planuoja statyti maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Teigiama, kad 2,4 tūkst. megavatų galios dviejų reaktorių atominę elektrinę Baltarusijoje iki 2018 metų turėtų statyti Rusijos įmonė „Atomstrojeksport“.
Šis susitarimas Lietuvoje sukėlė daug diskusijų.
Rusija Baltijos atominę elektrinę stato su Lietuva besiribojančioje Kaliningrado srityje.
Krizė Japonijoje nesumažino Latvijos paramos Visagino AE projektui
Branduolinė nelaimė Japonijoje nesumažino Latvijos paramos Visagino atominės elektrinės projektui, penktadienį Vilniuje sakė Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis.
„Manome, kad šie įvykiai Japonijoje sukels naujas diskusijas dėl branduolinio saugumo, griežtesnių saugumo standartų. Bet, nepaisant to, Latvijos ketinimai dalyvauti šiame projekte nesikeičia“, – žurnalistams sakė V.Dombrovskis.
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius savo ruožtu sakė tikįs, kad po Japonijos įvykių bus taikomi „gerokai aukštesni saugumo standartai bet kurioms atominėms elektrinėms, kur jos bebūtų ateityje statomos – ar Lietuvoje, ar Baltarusijoje ar kur nors kitur“.
Lietuva tikisi, kad nauja atominė Visagine vietoj 2009-ųjų pabaigoje uždarytos atominės elektrinės bus pastatyta iki 2020 metų. Tačiau iki šiol nepavyksta rasti užsienio bendrovės, kuri būtų strateginis investuotojas ir kartu su Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija statytų jėgainę.
Naujų abejonių dėl branduolinės energetikos plėtros visame pasaulyje kilo, kai įvyko sprogimai žemės drebėjimo pažeistuose Japonijos atominėse elektrinėse.
A.Kubilius per spaudos konferenciją sakė, kad šiuos įvykius aptarė su kolega V.Dombrovskiu.
„Be abejo, skyrėme dėmesio ir Japonijos tragiškiems įvykiams. Tikimės, kad problemos bus suvaldytos su įmanomai mažiausiais nuostoliais. Toliau lauksime tarptautinių ekspertų įvertinimų ir išvadų, kas lėmė tokius tragiškus įvykius“, – kalbėjo Lietuvos premjeras.
