Rytinių Lenkijos kaimynių gyvenimus analizuojančio centro vadovas neslepia – Ukraina pastaruoju metu yra daugumos jų analizių centre. Kaip ir Rusija, kadangi būtent nuo pastarosios veiksmų priklauso nerimas šiame Europos regione, kur gyvena ir lenkai, ir lietuviai.
Optimizmo mažai
„Kai prasidėjo krizė, o vėliau ir karas Ukrainoje, mes dirbome trimis pamainomis pateikdami valdžios institucijoms vis naujas ataskaitas su savo įžvalgomis“, – tikina direktorius.
Jo požiūris į dabartinę padėtį Ukrainoje tikrai nedvelkia optimizmu. Esą yra mega optimistinis scenarijus, kaip šiai šaliai išbristi iš susidariusios situacijos, tačiau jis vadinasi stebuklu. Realybė vis dėlto kur kas niūresnė.
„Blogiausias scenarijus – Ukraina žlugs. Tada skirtingus regionus valdys vietos oligarchai, kurie turės savo pseudo kariuomenes, policiją, rinks mokesčius ir pan. Tokia situacija jau yra Dniepropetrovske. Šiek tiek geresnis scenarijus – ilgametė krizė, kurios metu vis dėlto reformos vyks. Tai būtų labai banguotas laikotarpis, truksiantis gal net 10 metų. Na, ir mega optimistiškas scenarijus – stebuklas, kurio dėka viskas ims ir staiga susitvarkys“, – dėstė O.Osica.
„Vieno žmogaus sprendimas“
Blogiausias scenarijus – Ukraina žlugs. Tada skirtingus regionus valdys vietos oligarchai, kurie turės savo pseudo kariuomenes, policiją, rinks mokesčius ir pan. Tokia situacija jau yra Dniepropetrovske, – dėstė O.Osica.
Rytų studijų centro vadovas nelinkęs prognozuoti, kad jau netrukus Rusija atvirai puls Ukrainą ir prasidės kovos visame fronte. Esą taip gali nutikti, nes tai būtų „vieno žmogaus sprendimas“, bet neturėtų jokios politinės prasmės Rusijai, tad, jei Vladimiras Putinas mąsto racionaliai, jis to nedarys. Atviras karas ar net ir toks, koks dabar vyksta Ukrainoje, neštų Rusijai tik nuostolius, o pergalė galėtų būti nebent moralinė – jau dabar aišku, kad Rusijai per sunki finansinė našta išlaikyti regionus, kuriuose taip siekta įtvirtinti savo įtaką. O prijungus dar daugiau regionų prie savo šalies, teks rūpintis ir jų išlaikymų, pensijomis, investicijomis ir t.t.
„Jau dabar Rusija turi problemų Donbase, nes regiono valdyti negali samdiniai kariai. O ir dabar vykstantys ten pašaudymai labai panašūs į tam tikras pratybas, nes juk tai samdomi kariai, jiems reikia kovoti“, – kalbėjo O.Osica.
Vis dėlto Rusija, pasak direktoriaus, Ukrainoje jau pralaimėjo – pasikeitė ukrainiečių mentalitetas, jie po kelių šimtų metų nebelaiko rusų draugais ir broliais, o priešais. „Rusija prarado Ukrainą. Dabar šioje šalyje net nėra vietos prorusiškai partijai, kokia buvo Regionų partija“, – įsitikinęs O.Osica.
Rusų bankų nėra, kinų – du
Lenkija visoje šioje situacijoje gali pasidžiaugti savo sprendimu neįsileisti rusiškojo kapitalo į savo šalį. Pasak O.Osicos, tai vienintelė šalis, kurioje nėra Rusijos investicijų. „Čia nėra nė vieno rusų banko, bet yra du kinų“, – kaip pavyzdį įvardijo direktorius.
V.Putino sukurtas ekonomikos modelis žlugo, todėl belieka vykdyti dar agresyvesnę politika tiek šalies viduje, tiek kaimynų atžvilgiu, – sakė O.Osica.
Jo teigimu, šalys, stipriai ekonomiškai susijusios su Rusija, tokios kaip Baltarusija, Ukraina, Armėnija, Moldova, netrukus pajus dar stipresnį ekonominį nuopuolį. Paveiks situaciją ir tai, kad atvykėliai iš šių šalių nebetenka Rusijoje darbo, vadinasi, nutrūksta pinigų srautai jų šeimoms, jie patys grįžta ir gimtinėse nebeturi darbo.
„V.Putino sukurtas ekonomikos modelis žlugo, todėl belieka vykdyti dar agresyvesnę politika tiek šalies viduje, tiek kaimynų atžvilgiu“, – ypatingu optimizmu netrykšta O.Osica ir pataria labiau kliautis netoliese esančia Vokietija, o ne, tarkim, Didžiąja Britanija.
Marko Karpo Rytų studijų centras yra nepriklausoma, viešoji institucija, užsiimanti įvykių monitoringu ir visuomeninių bei politinių, taip pat ekonominių procesų analize Rusijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Baltijos, Višegrado ir Balkanų šalyse bei Turkijoje.
Šis centras tyrinėja ir klausimus dėl regiono saugumo, energetikos rinkų integracijos, migracijos ir integracinius procesus Vidurio Europoje, Balkanuose, Kaukaze, Centrinėje Azijoje bei Šiaurės ir Baltijos bei Juodosios jūrų regionuose.
Susitikimas su O.Osica įvyko organizavus prof. B.Geremeko fondui.
