Prancūzijos vadovas planuoja aptarti Europos taikos palaikymo misijos, kuri padėtų išsaugoti Ukrainos suverenitetą, planą, kuris yra galimo išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitarimo dalis.
Pabrėžiama, kad Lenkijos dalyvavimas taikos palaikymo misijoje yra labai svarbus.
„Yra trys būdai, kaip suteikti saugumo garantijas Ukrainai. Pirmasis yra „vokiškasis“: priimti šalį į NATO net galutinai nenustačius sienų, kaip tai buvo padaryta Vokietijai 1955 m. Tačiau to nenori nei Amerika, nei Vokietija. Antrasis modelis yra „izraelietiškas“: masinis ginklų tiekimas Ukrainai net ir po taikos sudarymo. Tai neaišku, atsižvelgiant į biudžeto sunkumus tiek JAV, tiek Europoje. Trečiasis modelis – Korėjos modelis: tarptautinė taikos palaikymo misija, kuri jau daugiau kaip 70 metų saugo demarkacinę liniją tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos. Būtent šiuo trečiuoju modeliu, apimančiu pirmojo ir antrojo modelio elementus, būtų grindžiamos saugumo garantijos Kyjivui“, – sako buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Camille‘is Grandas.
„Sparčiai augantis karinis potencialas ir geografinė padėtis Lenkiją daro svarbia tokio plano dalimi. Todėl E.Macronas ir atvyko į Varšuvą“, – aiškina C.Grandas. Jo nuomone, kuo daugiau šalių dalyvaus tokioje taikos palaikymo misijoje, tuo didesnė tikimybė, kad Rusija nenuspręs vėl smogti Ukrainai. Taigi Amerikai yra labai svarbu bent simboliškai prisijungti prie šios iniciatyvos, sako pašnekovas.
Jo nuomone, po vasario mėn. rinkimų dalyvaus ir Vokietija (kol kas Vokietijos opozicijos lyderis tokią galimybę atmeta). Panašu, kad Nyderlandai taip pat domisi šiuo projektu. Tačiau be Lenkijos ir NB8 šalių, labai svarbu, kad prie misijos prisijungtų Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Vasario mėnesį E.Macronas pirmą kartą išsakė mintį siųsti NATO karius į Ukrainą, tačiau tuomet nenurodė, kokiomis sąlygomis tai būtų daroma. Išsamiau šią idėją jis išsakė lapkričio mėnesį Paryžiuje per susitikimą su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu.
Prancūzijos tarptautinių santykių instituto (IFRI), kuris rengia tokios taikos palaikymo misijos projektą, ekspertas Elie Tenenbaumas žurnalistams paaiškino, kad ją galėtų sudaryti penkios brigados – apie 40 000 karių. Vienai iš jų galėtų vadovauti Lenkija.
Taip pat pabrėžiama, kad E.Macronas vienas sprendžia dėl Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimo ir užsienio politikos krypties.
Kas žinoma apie galimą NATO karių siuntimą į Ukrainą
Po vasario 26 d. Paryžiuje vykusios konferencijos dėl paramos Ukrainai Prancūzijos prezidentas E.Macronas pareiškė, kad Ukrainos Vakarų sąjungininkai sukurs koaliciją, kuri aprūpins Ukrainos ginkluotąsias pajėgas tolimojo nuotolio ginklais, ir kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karių į Ukrainą, primena portalas „New Voice“.
Kelios NATO šalys į E.Macrono pareiškimus reagavo viešai atmesdamos idėją siųsti karius į Ukrainą. Tarp jų – Lenkija, JAV, Vokietija, Čekija, Kanada ir Jungtinė Karalystė.
Kaip pranešė „Le Monde“, diskusijos dėl karių siuntimo buvo atnaujintos 2024 m. lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo JAV prezidento rinkimus.
„Vyksta Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos diskusijos dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, visų pirma siekiant sukurti pagrindinę sąjungininkių grupę Europoje, kuri daugiausia dėmesio skirtų Ukrainos ir platesnio masto Europos saugumui“, – leidinys citavo karinį šaltinį Jungtinėje Karalystėje.
Gruodžio 3 d. Laisvės radijas citavo aukšto rango NATO pareigūną, pageidavusį likti anonimu, kuris teigė, kad Prancūzija ir Jungtinė Karalystė aptaria galimus variantus, kaip užtikrinti Ukrainos saugumą taikos derybų su Rusija atveju.
Viena iš tokių galimybių – dislokuoti abiejų šalių karius prie demarkacinės linijos, kurie stebėtų, kaip laikomasi paliaubų režimo.