Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą apkaltino „leidus Rusijai naudoti savo teritoriją kaip placdarmą pasibaisėtinoms Maskvos atakoms prieš Ukrainą“.
Tai darydamas, Minsko režimas „Rusijos režimui suteikia galimybę vykdyti žmogaus teisių pažeidimus tokiose vietovėse kaip Buča, Iziumas ir Mariupolis ir prisideda prie milijonų žmonių visame pasaulyje skausmo ir kančių, kurias lėmė tai, kad prezidentas Putinas maistą ir energiją pavertė ginklu“, pažymėjo ministrė pranešime spaudai.
Į Kanados sankcijų sąrašą buvo įtraukti 22 Baltarusijos pareigūnai ir 15 bendrovių, veikiančių karinės pramonės, technologijų, inžinerijos, bankininkystės ir geležinkelių sektoriuose. Dabar į šį sąrašą įtraukta daugiau kaip 100 fizinių ir juridinių asmenų.
Maskva naudojasi Baltarusija kaip pagrindiniu savo karo prieš kaimyninę Ukrainą atspirties tašku ir į savo artimą sąjungininkę siunčia tūkstančius karių, kurie yra jungtinių pajėgų dalis.
Praėjusį mėnesį paskelbus apie bendrą Baltarusijos ir Rusijos pajėgų dislokavimą, kilo nuogąstavimų, kad Minskas gali ruoštis siųsti savo karius į Ukrainą tuo metu, kai Kremliaus rusų pajėgos buvo nustumtos atgal.
S.Cichanouskaja žurnalistams pirmadienį sakė prašysianti „Kanados apsvarstyti galimybę paskelbti individualias sankcijas valstybiniams propagandistams, kariniams pareigūnams, KGB pareigūnams ir režimą palaikančioms bendrovėms“, nes visi šie subjektai, anot jos, „skatina represijas ir palaiko Putino karo mašiną“.
Ji taip pat sakė prašysianti didesnės pagalbos Baltarusijos pilietinei visuomenei, įskaitant nepriklausomus žurnalistus, taip pat politiniams kaliniams, kurių yra ne mažiau kaip 1 400, ir jų šeimoms.
Pasak Baltarusijos opozicijos lyderės, Vakarai daugiausia dėmesio skiria konfliktui Ukrainoje, tačiau Baltarusijos ir Ukrainos likimai yra „glaudžiai susiję“.
„Šiandien kyla grėsmė pačiam Baltarusijos egzistavimui. Paprašysiu Kanados laikytis vieningos pozicijos su Europos Sąjunga, Jungtinėmis Valstijomis ir Jungtine Karalyste ir parengti bendrą strategiją dėl Baltarusijos. Privalome užkirsti kelią tam, kad Baltarusija nebūtų absorbuota Rusijos“, – tvirtino S.Cichanouskaja.
S.Cichanouskaja savo politinę veiklą tęsia iš Vilniaus po to, kai pabėgo į užsienį, susidūrusi su politikos veterano lyderio A.Lukašenkos žiauriu susidorojimu, pradėtu jam iškovojus pergalę prieš ją 2020 metų rinkimuose, kuriuos Vakarai laiko suklastotais.
