A.Bialiackis yra žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ vadovas. Praėjus metams po Baltarusijoje kilusių masinių protestų, jis buvo sulaikytas ir šiuo metu kalinamas Minske.
„Bialiackis yra ne tik kovotojas už žmogaus teises. Jis yra politinis kalinys. Tai žmogus, kuris visada kovojo už žmogaus teises Baltarusijoje, padėjo kitiems politiniams kaliniams. O dabar jis tapo vienu iš jų“, – 15min kalbėjo S.Cichanouskajos patarėja Ana Krasulina.
A.Krasulina: baltarusiai, kurie kovojo už savo laisvę, suverenitetą, teisę priklausyti demokratinei šeimai, nenustoja to daryti.
Pasak jos, Nobelio taikos premija A.Bialiackiui reiškia įvertinimą visai kovojančiai baltarusių tautai.
„Buvo įvertintos baltarusių tautos didžiulės pastangos kovoje už savo teises. Esame labai laimingi, nes tai reiškia labai didelę paramą baltarusiams ir mūsų politiniams kaliniams. Darysime viską, kad jie būtų laisvi“, – tikino A.Krasulina.
Ji tikino, kad Nobelio taikos premijos suteikimas A.Bialiackiui primins pasauliui, kad baltarusių kova dar nesibaigė.
„Tai rodo, kad visas pasaulis supranta – padėtis Baltarusijoje veikia viso regiono saugumą. Tik demokratiška Baltarusija gali padėti užtikrinti stabilumą regione. Mes juk matėme, kad būtent iš Baltarusijos teritorijos Putinas surengė ataką prieš Ukrainą. Todėl galima sakyti, kad Baltarusija yra raktas į Europos saugumą.
Baltarusiai, kurie kovojo už savo laisvę, suverenitetą, teisę priklausyti demokratinei šeimai, nenustoja to daryti. Šiandien, nepaisant to, kad daug baltarusių yra kalėjime, kova nesibaigia, tiesiog vykdoma partizaniniais metodais“, – kalbėjo S.Cichanouskajos štabo atstovė.
Pasak jos, Nobelio taikos premija A.Bialiackiui padės „Baltarusijai vėl sugrįžti į pirmuosius laikraščių puslapius ir į svarbiausią politinę areną“.
„Manau, tai priartins Baltarusijos politinių kalinių išėjimą į laisvę“, – kalbėjo ji.
Vertindama Nobelio komiteto sprendimą premiją skirti taip pat Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memoria“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“, A.Krasulina tikino, kad tai įrodymas, jog „šiandien žmogaus teisės yra esminės kalbant apie viso pasaulio saugumą“.
„Kaip jau pamatėme, žmogaus teisės atskiroje šalyje tai ne tik jos reikalas. Kai jos pažeidžiamos, sukeliama agresija, kuri apliečia žmones ir kitose šalyse. Galų gale šią agresiją lydi netgi grasinimai branduoliniu ginklu. Dabar matome, kad pasaulis susivienijo dėl šios problemos, kuri destabilizuoja visą pasaulį“, – sakė A.Krasulina.
