„Periodiškai iš Vilniaus, Rygos ir Talino pasigirstantys pareiškimai apie tai, kad Rusija kelia pavojų Baltijos šalių identitetui ir turi jų atžvilgiu kažkokių agresyvių užmačių, yra absurdiški ir absoliučiai be pagrindo.
Ne veltui pas mus sakoma: baimės akys didelės“, – interviu laikraščiui „Argumenty i fakty“ sakė S.Lavrovas.
„Mes juk kaip tik gerai suprantame absoliučiai politinį, konjunktūrinį tokių tvirtinimų pamatą – matyt, tokiu būdu bandoma spręsti vidaus problemas, mobilizuoti rinkėjus išnaudojant išorės priešo vaizdinį“, – pabrėžė ministras.
Pasak S.Lavrovo, „tokia retorika su raginimais griežtinti sankcijas Rusijos atžvilgiu, spekuliacijomis apie „rusų karinę grėsmę“, nedraugiškas elgesys tarptautiniais formatais kuria negatyvų foną“ sprendžiant dvišalius reikalus.
„Be kitų dalykų, išlieka ir „įsisenėjusių“ dirgiklių, susijusių su nepalankia humanitarine situacija ir rusakalbių gyventojų diskriminacija šiose valstybėse.
Šioje srityje mūsų reikalavimus paremia profilinių tarptautinių organizacijų rekomendacijos – jų ataskaitose yra kritiškų žmogaus teisių padėties Pabaltijyje vertinimų“, – sakė S.Lavrovas.
„Žinoma, negalime nereaguoti į tokias opias Rusijos visuomenei temas, kaip bandymai, dalyvaujant minėtų valstybių valdžiai, iškraipyti istoriją, vaizduoti didvyriais nacius ir jų vietinius bendrininkus“, – pažymėjo ministras.
„Vis dėlto nematome neįveikiamų kliūčių, kad Rusijos santykiai su Pabaltijo valstybėmis vystytųsi laikantis geros kaimynystės ir abipusio bendradarbiavimo dvasios.
Esame visada pasirengę abipusiai pagarbiam dialogui, susikaupusių klausimų konstruktyvių sprendimų bendrai paieškai. Viskas priklauso, kiek pasirengusi tam kita pusė“, – pabrėžė S.Lavrovas.
