Interviu Serbijos naujienų agentūrai „Beta“ S.Lavrovas kritikavo Vakarus, kad jie verčia Balkanus rinktis – „ar jūs su Vakarais, ar su Rusija“.
Pasak jo, Europos Sąjunga mėgina reikalauti, kad kiekviena narystės siekianti šalis „harmonizuotų savo užsienio ir gynybos politiką“ su Bendrijos politika. Dėl to ir „didėja įtampa Europoje“, pridūrė jis.
Serbija siekia narystės Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Maskva palaiko Belgrado požiūrį nepripažinti Kosovo, buvusios Serbijos provincijos, paskelbusios nepriklausomybę prieš 10 metų.
„Dabar nėra jokios prasmės kalbėti apie Kosovo vietą Jungtinėse Tautose“, – pažymėjo S.Lavrovas.
Jis pabrėžė, kad JT Saugumo Tarybos 1999 metais priimta 1244-oji rezoliucija dėl konflikto tarp Serbijos pajėgų ir Kosovo albanų nepriklausomybės partizanų, „tebegalioja ir pripažįsta Kosovą autonomine provincija Serbijoje“.
Santykių su Kosovu normalizavimas ir jo diplomatijos harmonizavimas su ES yra tarp svarbiausių Serbijai taikomų kriterijų, kuriuos ji turi patenkinti, kad taptų ES nare.
Rusijos užsienio reikalų ministras dar gynė prorusiškos žiniasklaidos vaidmenį Balkanuose.
„Istoriškai Balkanuose Rusija visuomet stengdavosi vengti konfrontacijos ir padėrdavo to regiono žmonėms ginti jų interesus, jų dvasines, religines ir kultūrines šaknis“, – sakė S.Lavrovas.
Rusijos ministras peikė tokią „politiką, kai Rusija apsupama karine NATO infrastruktūra“, ir pamokė, kad „nereikėtų stiprinti savo saugumo kitų saugumo sąskaita“.
„NATO plėtra yra klaida“, – pabrėžė jis.
Juodkalnija į NATO įstojo 2017 metais, Makedonija – kandidatė į Aljanso nares.
„Joks NATO dabartinis veiksmas nepadidina niekieno saugumo“, – pažymėjo S.Lavrovas.
Trečiadienį dviem dienoms į Serbiją atvykstantis Rusijos užsienio reikalų ministras dar gynė prorusiškos žiniasklaidos vaidmenį Balkanuose.
„Siekiant apginti nuomonių pliuralizmą, kurį nuolat propaguoja Vakarai, turėti kitokį požiūrį būtų naudinga klausytojams, žiūrovams ir socialinių tinklų lankytojams“, – sakė jis agentūrai „Beta“.
